Visame pasaulyje smarkiai auga jaunesnių nei 50 metų amžiaus suaugusiųjų vėžio atvejų skaičius

Vėžys buvo diagnozuotas net senovės egiptiečių mumijoms, tačiau praėjusiais amžiais tai dažniausiai buvo pagyvenusių žmonių liga. Šiuo metu vėžys vis dažniau diagnozuojamas net mažiems vaikams, o pastaraisiais dešimtmečiais visame pasaulyje smarkiai padaugėjo jaunesnių nei 50 metų suaugusiųjų, kurie suserga vėžiu.

Tačiau net patyrę ekspertai negali rasti tikslios priežasties, kodėl taip vyksta. Atrodo, kad ne tik dėl to, kad šiuolaikiniai metodai išmoko aptikti vėžį ankstyviausiose stadijose, bet ir dėl to, kad gydytojai yra labai susirūpinę dabartine padėtimi.

"Nustatėme, kad ši rizika didėja su kiekviena karta. Pavyzdžiui, 1960 m. gimę žmonės turėjo didesnę riziką susirgti vėžiu nesulaukę 50 metų nei 1950 m. gimę žmonės, ir mes prognozuojame, kad ši rizika didės ir vėlesnėse kartose", - sako Bostono (JAV) patologas ir epidemiologas Shuji Ogino.

Ogino yra vienas iš naujo tyrimo, kuriame nustatyta nerimą kelianti tendencija, kad nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio daug dažniau vėžiu suserga jaunesni nei 50 metų suaugusieji, autorių.

Mokslininkai jau anksčiau nustatė, kad nuo 1940-ųjų ir 1950-ųjų metų visame pasaulyje padaugėjo žmonių, kurie vėžiu suserga sulaukę 50 metų, tačiau jie norėjo išsiaiškinti, ar taip pat elgiasi ir jaunesni nei 50 metų suaugusieji. 

Jie išnagrinėjo duomenis apie 14 vėžio rūšių: krūties vėžį, storosios žarnos vėžį, endometriumo (gimdos) vėžį, stemplės, ekstrahepatinių tulžies latakų, tulžies pūslės, galvos ir kaklo, inkstų, kepenų, kaulų čiulpų, kasos, prostatos, skrandžio ir skydliaukės vėžį.

Pirmiausia jie nustatė, kad 2000-2012 m. padaugėjo jaunesnių nei 50 metų amžiaus suaugusiųjų, sergančių visomis šiomis vėžio formomis, atvejų. Tuomet jie nusprendė patikrinti "visus turimus tyrimus", susijusius su šių vėžinių susirgimų išsivystymo veiksniais, ir nustatė, kad tendencija, jog jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių vėžio atvejų smarkiai daugėja, tęsiasi nuo 1990-ųjų.

Tyrėjai pabrėžė, kad šios tendencijos negalima visiškai paaiškinti atrankinės patikros programomis, pagal kurias vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, nes vėžio atvejų daugėja ir tose šalyse, kuriose tokių programų nėra.

Manoma, kad sergamumo vėžiu pokytis įvyko maždaug XX a. viduryje, kai ėmė smarkiai keistis žmonių gyvenimas, ypač pradėjus vartoti labai perdirbtą maistą.

"Aštuonios iš 14 vėžio rūšių, kurių daugėja, yra susijusios su virškinimo sistema. Mūsų valgomas maistas maitina žarnyne esančius mikroorganizmus. Mityba daro tiesioginę įtaką mikrobiomo sudėčiai ir galiausiai šie pokyčiai gali turėti įtakos ligų rizikai ir pasekmėms", - aiškina Harvardo medicinos mokyklos epidemiologas Tomotaka Ugai.

Kiti įvardyti rizikos veiksniai: saldūs gėrimai, 2 tipo diabetas, nutukimas, nejudrus gyvenimo būdas ir alkoholio vartojimas, kurių gerokai padaugėjo nuo XX a. šeštojo dešimtmečio.

Šis tyrimas su bauginančiu pavadinimu "Ar ankstyvasis vėžys - nauja pasaulinė epidemija? "Nature Reviews Clinical Oncology" išspausdintas straipsnis "Current evidence and future implications".

P komentaras: užsienis rašo, todel tiesos ieškokite "duonos trupiniais"... atsirinkite faktus. Patiko pasidalinkite.