Ar kada nors gali sugrįžti dinozaurai?

Tokie filmai kaip „Juros periodo parkas“, kur yra vaizduojami Žemėje vėl gyvenantys dinozaurai, atrodo išties įspūdingai. Kai kada jie net priverčia svarstyti – ar tai gali būti realu? Ar dinozaurai kada nors gali sugrįžti? Nors iš pirmo žvilgsnio ši idėja gali atrodyti be galo įspūdinga, tuo pačiu yra ir be galo bauginanti – kas būtų jei Žemę tektų dalintis su šiais milžinais?

Kai kurie mokslininkai sau irgi užduoda tokius klausimus – juos ypač intriguoja evoliucija ir mįslė, ar šis nenuspėjamas procesas kada nors galėtų grąžinti dinozaurus? Filme yra rodoma, kad iš gintare užsikonservavusio uodo DNR mokslininkams pavyksta atkurti išnykusį dinozaurą, bet stuburinių paleontologė Susie Maidment iš Londono gamtos istorijos muziejaus šią idėją atmeta.

„Taip, mes esame radę uodų ir kandančių musių iš dinozaurų laikotarpio – ir taip, jie yra užkonservuoti gintare, bet dažniausiai yra likusi tik jų išorė, o ne minkštieji audiniai. Taigi, kraujo, kurio reikia norint atkurti išnykusį dinozaurą, šiuose vabzdžiuose nerasime“, – teigė S.Maidment.

Kraujagyslių ir kolageno dinozaurų fosilijose mokslininkai irgi yra radę, bet šiuose komponentuose nėra DNR. Kitaip nei kolagenas ar kiti kietieji baltymai, DNR yra labai trapus ir jautrus saulės spinduliams bei vandeniui. Seniausias DNR buvo rastas 1 mln. metų senumo fosilijoje – tuo tarpu dinozaurai išnyko prieš maždaug 66 mln. metų.

„Nors mes ir turime kažką, kas iš dalies yra panašu į 50 mln. metų senumo kraują, mes neturime DNR, kad galėtume ką nors atkurti“, – pridėjo S.Maidment.

Tuo tarpu Nortamptono (D.Britanija) universiteto genetikas Jamalis Nasiras neneigia idėjos, kad dinozaurai gali „prisikelti iš numirusių“. Jo nuomone, evoliucija nėra griežtai suplanuota ir neturi aiškių ribų – kitaip sakant, gali atsitikti bet kas.

„Evoliucija yra nenuspėjama, ji veikia bet kaip, ir įmanoma, kad ji eis ne tik į priekį – krypčių yra daugybė, pamatai dinozaurų grįžimui jau yra“, – sako J.Nasiras. Tačiau mokslininkas pamini, jog tam, kad dinozaurai sugrįžtų, turėtų būti itin palankios sąlygos.

„Įsivaizduokime pandemiją, kuri sutrikdo mūsų genomą, fiziologiją ir elgesį – to kontroliuoti mes negalime, o to pasekoje gali atsirasti palankios sąlygos grąžinti senuosius roplius“, – pridėjo J.Nasiras.

Bet nors evoliucija ir nenuspėjama, vieną dalyką mes žinome: nėra buvę atvejo, kada vėl ir vėl išsivystytų tas pats gyvūnas – jie nuolat keičiasi.

„Taip, mes turime gyvūnų, kurie yra glaudžiai susiję su jau išnykusia rūšimi. Pavyzdžiui, ichtiozauras buvo jūros roplys, turėjo ilgą snukį ir kūną, panašų į delfino. Šiandien mes turime delfinus ir nors šie du gyvūnai tikriausiai patenka į tą pačią ekologinę nišą – jie nėra tas pats, nes delfinas neturi tų pačių anatominių savybių, kurios jam leistų būti ichtiosauru“, – teigia S.Maidment.

Ji taip pat pamini, kad dinozaurai išvis niekada galutinai neišmirė. Iš mėsėdžių dinozaurų išsivystė paukščiai, o griežta biologinė apibrėžtis rodo, kad visi gyvūnai, kurie išsivystė iš šio bendro protėvio, yra dinozaurai.

„Dinozaurai vis dar gyvena tarp mūsų, išnyko tik neskraidantys dinozaurai. Be to, paukščiai vis dar evoliucionuoja, todėl mes tikrai pamatysime naujų paukščių rūšių arba kitaip – dinozaurų rūšių", - sakė S.Maidment.

Kai kurie mokslininkai bando žaisti su evoliuciniu procesu ir bando atvirkštinę genetiką – vištą paversti dinozauru. Žinoma, jei toks padaras kada nors taptų realybe, jo nebūtų galima vadinti dinozauru, o greičiau modifikuota višta. Be to, jei dinozaurai ir kada nors sugrįžtų į Žemę – per 66 mln. metų viskas labai pasikeitė, todėl šie gyvūnai pasaulio neatpažintų.

„Gyvūnas, kuris mirė prieš 150 mln. metų, neatpažins nieko šiame pasaulyje, į kurį jį grąžintume. Ką jis valgys, jei žolės tada dar nebuvo? Kokia bus jo funkcija, kur mes jį dėsime, ar jis kam nors priklausys?“, – svarsto S.Maidment.

Ji taip pat pridėjo, kad geriausia, jog amžinu miegu užmigę dinozaurai ir toliau ilsėtųsi amžinybėje.