Atvykėliai iš kitų planetų - paslaptingi ateiviai ar seni pažįstami?

Oficialiai žinoma, kad žmonija pasiekė civilizuotą egzistavimo formą maždaug prieš penkis tūkstančius metų. Kaip tik tada pradėjo burtis pirmos kultūrinės bendrijos ir kurtis miestai, pasirodė socialinės santvarkos užuomazgos su visais būdingais požymiais – prekių gamyba, prekyba, valdžios centralizavimu. 

Dabar prieš trisdešimt metų niekam nekėlė abejonių, kad gilesnius laiko sluoksnius galima apibūdinti tik pirmykštės bendruomenės santykiais.

Šiandien vis daugiau specialistų linkę manyti, kad žymiai ankstesniais laikotarpiais, net iki Atlantidos ir senovės Egipto, jau egzistavo kelios labai išsivysčiusios civilizacijos. Tokį šuolį senovėje mokslininkai aiškina ateivių įsikišimu, taip patvirtina ir materialiniai įrodymai, o patys ateiviai daugelyje senųjų kultūrų figūruodavo kaip dievai.

Egipto piramidės, Sfinkso statula, majų tautos piramidės, Stounhendžas ir kiti panašūs artefaktai iki šiol kelia tyrinėtojams daug klausimų. Tokių statinių pastatymas, net šiuolaikinių statybos technologijų požiūriu, būtų labai sunkus ir daug resursų reikalaujantis reikalas. Prieš kelis tūkstančius metų žmonės neturėjo supratimo net apie geometrijos dėsnius, jau nekalbant apie paprastus matavimo įrankius. Net kelių metrų ilgio tiesaus aptvaro pastatymas būtų neįmanomas, ką bekalbėti apie daugelio metrų aukščio konstrukcijas. Vis dėlto, šiandien mes galime akivaizdžiai matyti, kad ne tik Egipto piramidės, bet ir dar senesni panašūs statiniai Peru ir Meksikoje pastatyti idealiai. Atsižvelgta į topografines sąlygas, ir, kadangi per tiek metų objektai nesugriuvo, galima sakyti, kad buvo atlikti ir gerokai rimtesni išankstiniai skaičiavimai. Tam reikalinga specializuota optinė įranga, nuotraukos iš kosmoso, be jų nė vienas tokių mastelių objektas negalėjo būti pastatytas.

Atskirą susidomėjimą kelia šumerų periodo statiniai, išsidėstę šiuolaikinės Turkijos ir Irako teritorijose. Šiandien ši tauta laikoma pačia seniausia ir teisėtai vadinasi pirmąja civilizacija. Neatmetamas ir faktas, kad būtent iš šumerų, paslaptingai dingusių nuo Žemės paviršiaus, egiptiečiai ir atlantai paveldėjo savo technologijas. Mokslininkams pavyko rasti keletą religinių statinių, kurie sudarė ištisus kompleksus, užneštus storu smėlio sluoksniu. Kasinėjant buvo nustatyta, kad jiems yra daugiau kaip 10 tūkstančių metų, statiniai pastatyti pagal visas inžinerines taisykles. Viduje tyrinėtojai rado daug sieninių bareljefų ir lipdinių, tarp kurių buvo nedidelė figūrėlė, labai primenanti egiptietišką sfinksą. Nors pastato stogas neišliko, viduje liko visos stogą laikiusios kolonos, sustatytos griežta tvarka. Šios detalės kalba apie tai, kad statant buvo naudojamos aukštosios technologijos.

Komplekso apylinkėse nebuvo rasta senovinėms gyvenvietėms būdingų požymių - palaidojimo vietų, buities daiktų, laužaviečių ir kt., todėl galima tvirtinti, kad statinys buvo naudojamas periodiškai ir tik kažkokiems svarbiems ritualams. Mokslininkai nerado ir ankstesnių istorinių sluoksnių, susidarė įspūdis, kad visas statinys buvo sumanytas ir pastatytas specialiai parinktoje vietoje. O priežastis, kad statinys galiausiai atsidūrė po smėlio sluoksniu, buvo visai ne gamtinis kataklizmas. Nustatyta, kad tai buvo padaryta dirbtinai. Rankiniu būdu atlikti tokį darbą neįmanoma, t.y. vėl turėjo būti pasitelkta kažkokia galinga technika, kurią galėjo turėti tik ateivių civilizacija.

Gerai išsilaikiusių majų piramidžių Meksikoje tyrimai davė sensacingų rezultatų. Mokslininkai gavo dar vieną įrodymą, kad po įvairių dievų kaukėmis senosiose tautose slėpėsi ateiviai. Pavyzdžiui, tyrinėjant bareljefus ant šių piramidžių sienų, buvo rastas žmogaus su skafandru piešinys. Šiandien yra dvi versijos apie taip vadinamą kosmonautą - tai pavaizduotas ateivis, tokie maišėsi tarp žmonių; arba tai Žemės gyventojas, besiruošiantis skrydžiui. Simboliška, kad senovės Egipto dievų paveiksluose taip pat dažnai galima matyti elementus, primenančius kosminio kostiumo detales. Atlikę lyginamąją šių dviejų paveikslų analizę, mokslininkai padarė išvadą, kad egiptiečiams buvo žinomos analogiškos technologijos, arba juos lankė ateiviai, vėliau tapę dievais.

Išvertus senovinius manuskriptus ir užrašus ant sienų, paaiškėjo, kad greičiausiai ateiviai atvyko į Žemę ne iš toli, o iš artimiausios kaimynės Veneros. Šį faktą patvirtina majų pastatyta senovinė observatorija, kurios lubose esanti anga leidžia stebėti būtent šią planetą. Tokį ypatingą dėmesį Venerai galima dar paaiškinti artumu nuo Žemės ir gana stambiais gabaritais. Šios ypatybės suteikia galimybę gerai matyti Venerą net ir plika akimi, todėl tikėtina, kad senovės tautos būtent Venerą laikė dievų buveine.

Šiandieninė Venera, mokslininkų nuomone, visai netinkama gyventi. Planetoje stebimas stabilus šiltnamio efektas, dėl jo temperatūra paviršiuje siekia iki 400°C. Saulės spinduliai blogai prasiskverbia į vidų dėl nuolatinių debesų, kuriuos dažniausiai sudaro anglies dioksido ir sieros mišinys. Tai sukelia nuolatinius sieros rūgšties lietus. Manoma, kad šumerų laikais Venera buvo visiškai tinkama gyventi, joje gyvena labai išsivysčiusi rasė, turėjusi kosmoso užkariavimui reikalingas technologijas. Būtent šios rasės atstovai užmezgė kontaktus su žemiečiais ir perdavė jiems reikalingiausias žinias. Neatmetama versija, kad jie įkūrė ir Atlantidą bei šumerų civilizaciją.

Jei su atlantais viskas daugmaž aišku, jų valstybė dingo po vandeniu, tai šumerai tiesiog dingo. Daugeliui tyrėjų susidarė įspūdis, kad ištisa civilizacija paliko planetą, nes nėra visiškai jokių masinio išėjimo pėdsakų, jokių užpuolimo ir sugriovimų požymių. Viskas kalba apie tai, kad žmonės masiškai ir planingai susėdo į kažkokį erdvėlaivį ir dingo...

Ar tos kelionės galutinis taškas buvo Venera, o gal jie kažkaip persikėlė į kitą mūsų planetos regioną, nežinia. Vieną dalyką galima pasakyti tiksliai - Veneros debesys neleidžia vizualiai apžiūrėti planetos paviršiaus, o bandymai nusiųsti ten kokius nors skraidančius aparatus baigiasi nesėkme. Po kiekvieno nusileidimo ant paviršiaus įvyksta kažkoks sutrikimas ir ryšys nutrūksta. Skirtingai nuo Marso, kuriame vis dėlto pavyko gauti daugiau informacijos, Venera kruopščiai slepia savo paslaptis. O gal jas slepia kažkas, kas gyvena šioje planetoje ir nenori turėti kontaktų su kaimynais?

Šumerai buvo ne vieninteliai, pradingę taip paslaptingai, bet po savęs palikę turtingą palikimą ir daugybę klausimų. Mokslininkai bandė ieškoti analogijų tarp šios civilizacijos ir kitų, vėlesnių, pavyzdžiui, majų genties. Daug artefaktų patvirtina, kad ši tauta, kartu su šumerais, gavo galimybę naudotis fantastiškomis, net ir mūsų laikams, technologijomis. Nors majų civilizacija neišnyko, kaip šumerų, o tiesiog sunyko, iki šiol tokio grįžimo atgal priežastys nėra aiškios. Labiausiai tikėtina, kad dėl tam tikrų priežasčių kontaktas su ateiviais nutrūko, tikėtina, kad net dėl kataklizmų pačioje Veneroje.

Be dievų iš dangaus pagalbos, be naujų technologijų ir kontrolės, majų civilizacija nebegaudavo technologijų, o į pirmą vietą tokiais atvejais iškylantis religinis žynių fanatizmas buvo nusigyvenimo pradžia. Dėl to prasidėjus kolonijiniams užkariavimams XVI amžiuje, majai niekaip negalėjo pasipriešinti europiečių šaunamiesiems ginklams ir buvo kolonizuoti. Panašų scenarijų galima matyti ir senovės egiptiečių civilizacijos vystymosi istorijoje. Turėjusius ypatingų žinių ir technologijų, sugebėjusius pastatyti didingus statinius egiptiečius užkariavo romėnai. Toks užpuolimas taip pat kalba apie tai, kad juos globoję dievai, kurie iš tikrųjų buvo ateiviai iš kitų planetų, taip pat dėl kažkokių priežasčių dingo.

Taigi, galima daryti išvadą, kad tam tikros tautos buvo išrinktosios ateiviams, todėl ir dingo, o kitos tiesiog sunyko. Be šumerų, išrinktiesiems galima priskirti ir kai kurias Šiaurės Amerikos indėnų gentis, kurios dėl nežinomų priežasčių paliko savo gyvenamąsias vietas lygumose ir perėjo gyventi į olas, o vėliau ir visai pradingo. Užpuolimo ar panikos išeinat pėdsakų nebuvo rasta, bet ant olų sienų liko neaiškių būtybių, primenančių ateivius su skafandrais, piešinių.

Kažkada buvo manoma, kad Žemė atskleidė žmonijai visas savo paslaptis, tačiau vystantis tyrinėjimų technologijoms, vis dažniau įsitikiname, kad tai netiesa. Gali būti, kad 10 tūkstančių metų kartelė nėra paskutinė riba, nes šumerų ir kitų tautų gyventų vietų kasinėjimai tęsiasi. Atliekant elektromagnetinius tyrinėjimus, pavyko nustatyti dar senesnius istorinius sluoksnius, vadinasi, klausimas apie pirmąją civilizaciją lieka atviras.