Civilizacijos užgimsta, vystosi, po to palaipsniui išnyksta. Kas po jų lieka? Daug griuvėsių, paslaptingų mechanizmų dalys, skulptūrų nuolaužos ir ... Ko gero, tai viskas.
Nugrimzdę į prabangą
Istorikai gali išvardinti ne vieną, o gal net dešimtis tokių per amžius išnykusių civilizacijų, pradedant nuo mistiškųjų Atlantidos ir Hiperborėjos ir baigiant istorijos požiūriu gana neseniai egzistavusiomis Romos imperija, Senovės Graikija ir Senovės Egiptu. Jeigu apie Hiperborėjos išnykimo priežastis galima tik spėlioti, tai su graikų ir romėnų civilizacijomis viskas daugmaž aišku: atėjo barbarai (paprastai jie ateidavo iš šiaurės), graikų, o vėliau ir romėnų, nebeliko. Atsipalaidavo ir vieni, ir kiti, nugrimzdo j prabangą ir amoralumą (romėnai tai jau tikrai) ir užmiršo, kad priešas nesnaudžia. Kažką panašaus galima pasakyti ir apie graikus.
O štai Senovės Egiptas (tiksliau, jo, kaip civilizacijos, išnykimas) ilgai istorikams buvo nesuprantamas. Juk faraonai pas save neįsileido barbarų, turėjo galingą armiją, statė piramides, kaupė turtus. Žinoma, jie irgi mėgo prabangą, dėl to ginčytis sunku. Vien Kleopatra ko verta - yra pasakojama, kad ji, susiginčijusi su Antonijumi, acte ištirpino patį brangiausią perlą ir šį keistą gėrimą vartojo vietoje vy-
no. Beje, būtent jos valdymo periodu Egiptas iš galingos imperijos pavirto atsilikusia karalyste.
Acto negalima gerti
Tiesa, mokslininkai tvirtina, kad pasakojimas apie ištirpdytą perlą yra visiškas prasimanymas. Silpnos koncentracijos acto (ar kitos rūgščios medžiagos) tirpale, kurį būtų galima gerti, perlo tikrai neįmanoma ištirpinti. O gerti tai, kur jis ištirpo, tikrai sveikatos tai nepriduos. Tai reiškia, kad Kleopatra negalėjo nustekenti Egipto, tirpindama perlus, o civilizacija išnyko dėl visai kitų priežasčių.
Kokios tos priežastys? Kas nutiko Egipto gyventojams? Kodėl jie, palikę mums ne tik piramides, bet ir tūkstančius artefaktų, liudijančių apie nepaprastą jų civilizacijos išsivystymo lygį, vienu metu kažkur dingo?
Ir tik visiškai neseniai egiptologai surado atsakymą į šį ramybės nedavusį klausimą. Pasirodo, egiptiečius pražudė ne prabanga, ne žmogiškosios silpnybės, ne iš nežinia kur atklydusios laukinės gentys. Egiptiečius pražudė... gamta.
Globalaus atšilimo auka
Visiems yra žinoma, kad Senovės Egiptas klestėjo Nilo dėka. Si galinga upė, kiekvienais metais apsemianti didžiulius žemės plotus, juose palikdavo tai, kas reikalinga turtingai žemdirbystei. Kai Nilo vanduo atsitraukdavo, egiptiečiai dar neseniai po vandeniu buvusius žemės plotus apsėdavo ir per metus nuimdavo po keletą derlių.
Tačiau kaip tik Kleopatros valdymo laikotarpiu vandens lygis Nile labai nukrito. Keletą metų iš eilės prieš tai buvusias derlingas žemes mokiojo sausra. Keletą metų šalyje buvo gautas labai mažas derlius.
O kur dėjosi Nilo vanduo? Mokslininkai rado atsakymą ir į šį klausimą. Pasirodo, kalta ne Kleopatra, o globalus atšilimas, kurį sukėlė ugnikalnių išsiveržimai įvairiose planetos vietose. Tikra tiesa, būtent globalus atšilimas, kuriuo mus šiandien gąsdina mokslininkai, jau suspėjo sunaikinti mažiausiai vieną senovės civilizaciją. Ore pakibę ugnikalnių pelenai sukėlė staigų musoninių lietų, kurie pripildė Nilą vandeniu, skaičiaus sumažėjimą. Nėra lietaus - nėra ir upės išsiliejimo. Nėra išsiliejimo - nėra ir derliaus. Po kelių nederlingų metų šalyje prasidėjo badas, o kur badas - ten ir visuotinis nuskurdimas. Taip ir išnyko Senovės Egipto civilizacija.
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
