Kodėl pražuvo seniausia Sacharos civilizacija?

Žmonių pėdsakai pasirodo maždaug prieš 6 tūkstančius metų, prieš 2 tūkstančius metų iki atsirandant Egipto valstybei Nabta Plaja. Akmenų aukštis – 2,5-3m. Paaiškėjo, kad Nabta Plaja nėra paprasta neolitinė teritorija – šiame rajone buvo rasta daugybė megalitų.

Dabar ši teritorija yra dykumos širdyje, bet prieš tūkstančius metų klimatas čia buvo drėgnesnis ir čia gyveno žmonės. Buvo ir daugybė ežerų.

1998 metais amerikiečių Pietų metodistų universiteto antropologijos profesoriaus F. Vendorfo vadovaujama mokslininkų ekspedicija šioje vietoje atliko archeologinius kasinėjimus. Jie rado akmenų ratą, kurį sudarė masyvūs akmeniniai blokai (civilizacijos paslaptys su paranormal.lt).

Paskutiniai kasinėjimai, kuriems vadovavo F. Vendorfas, atvėrė daug kultūrinių eksponatų, kurių amžius buvo nustatytas radiometriniu metodu. Radinių amžius — nuo 10000 iki 3000 metų pr. m. e. Dauguma eksponatų datuojami 6000 metais pr. m. e. (tuo laiku čia buvo gerokai drėgnesnis klimatas). Kasinėjimai buvo atliekami vos už šimto kilometrų j vakarus nuo Abu Simbelo, garsėjusio savo šventyklomis, kurios buvo iškaltos uolose XIII amžiuje pr. m. e., ir gigantiškomis Ramzio III statulomis.

Po Sacharos smėliu paslėpti kažkada šiose žemėse klestėjusios civilizacijos pėdsakai. Archeologai neseniai pradėjo rasti raktus nuo šio prarasto nuostabaus pasaulio. Daugiau negu šimte vietų mokslininkai aptiko geologinių pavyzdžių, gyvūnų kaulų, instrumentų ir labai įdomių piešinių ant uolų. Visa tai leido šiek tiek pamatyti, kaip atrodė gyvenimas Žaliojoje Sacharoje.

Dar reikėtų prisiminti archeologinį objektą Tasilio Adžerą, esantį netoli sienos su Nigeriu ir Libija. Tai viena iš svarbiausių priešistorinio meno ant uolų kolekcijų, kurioje priskaičiuojama daugiau kaip 15000 freskų ir įrašų ant uolų.

Šios freskos puikiai įrodo, kad kažkada dykumoje augo stepių flora ir fauna, lijo gausūs lietūs ir tekėjo upės. Bet mes beveik nieko nežinome apie dingusią Sacharos civilizaciją, kuri paliko mums ne šventykla ar kitokias struktūras, o tik urvus, pilnus piešinių ant uolų.
Tyrinėtojai įtraukė į katalogą daugiau kaip 5000 urvinių piešinių, nors jie mano, kad praeityje buvo gerokai daugiau.

Ekspertų nuomone, piešinių ant uolų amžius siekia nuo 10 000 iki 15 000 metų. Urvuose randama freskų, kurios vaizduoja žirafas, stručius, dramblius, jaučius, aligatorius ir net begemotus. Jos rodo, kad tolimoje praeityje Sacharos regione virte virė gyvenimas.

Akivaizdu, kad Sacharos kultūra vystėsi maždaug 1000 metų, bet paskui žmonės buvo priversti palikti šią rojaus vietą, kurią prarijo negailestingi smėlynai. Liko tik menki pėdsakai - akmenys, piešiniai urvuose...