Didžiausia pasaulyje požeminė potvynių vandens rezervuaro sistema Japonijoje

Po Tokijo priemiesčio paviršiumi yra didžiausia žmogaus sukurta rezervuarų sistema pasaulyje.

Kasukabėje, Tokijo pakraštyje, Saitamos prefektūroje, yra pastatyta didžiausia pasaulyje požeminė potvynių prevencijos rezervuarų sistema. Po žemės paviršiumi įrengtoje infrastruktūroje yra išsidėsčiusios didžiulės žmogaus sukurtos betoninės talpyklos, sudarančios „Metropoliteno zonos išorinį požeminį išleidimo kanalą“ („Metropolitan Area Outer Underground Discharge Channel“), dar vadinamą „G-Cans“ projektu.

Didelė požeminė drenažo sistema buvo pastatyta tam, kad būtų išvengta katastrofiškų potvynių. Dėl lietingų ir taifūnų sezonų, kurie trunka nuo birželio iki spalio pabaigos, vietovę kasmet užklumpa dideli potvyniai, kuriuos lemia vietinės geografinės sąlygos.

Iš pradžių miesto infrastruktūra buvo pakankamai negausi, todėl potvyniai nebuvo laikomi pagrindine problema. Tačiau nuo 1960-ųjų iki 1980-ųjų didžioji regiono dirbamos žemės dalis buvo pakeista gyvenamaisiais ir pramoniniais objektais, o tai žymiai sumažino lietaus ir sniego tirpimo galimybę prasiskverbti po žeme.

Kai buvo statomi Tokijo priemiesčiai, plėtra įvyko taip greitai, kad mažai buvo galvojama apie potvynių kontrolę. Tačiau miestas netrukus patyrė daug katastrofiškų potvynių, todėl daugelis vietovių tapo netinkamomis gyventi.

Didėjant gyventojų skaičiui ir vis daugiau žemės padengiant neporiu betonu, inžinieriai žinojo, kad reikia ką nors padaryti, kad padėtis būtų ištaisyta.

©AMANO Jun-ichi | en.wikipedia.org

Po daugelio metų kovos su potvyniais, rezervuarų sistema buvo pradėta statyti 1992 m. Ir truko maždaug pusantro dešimtmečio, kol projektas buvo visiškai baigtas 2006 m. Drenažo sistemoje yra penkios milžiniškos vandens talpyklos (šachtos). Kiekviena talpykla yra 65 m aukščio ir 32 m skersmens. Šias didžiules talpyklas jungia 6,3 km ilgio tuneliai, esantys 50 m gylyje po paviršiumi.

Kolonos, sveriančios po 500 tonų, laiko pagrindinį betoninį rezervuarą, kurio ilgis yra 177 m ir siekia 25,4 m aukštį. Šio rezervuaro viduje yra 78 10 MW galios siurbliai, kurie kiekvieną sekundę gali pernešti maždaug 200 tonų vandens į netoliese esančią Edo upę.

Ši didžiulė sistema veikia per jungiklių sistemą, kurią inžinieriai gali valdyti esant dideliam lietui ar potvyniams. Dėl tunelių, einančių visame mieste, ir sujungtų su požeminiu rezervuaru, inžinieriai gali nukreipti beveik visą miesto drenažą į 5 dideles talpyklas.

Rezervuaras padėjo sumažinti vandens apgadintų namų skaičių vietovėje apie 90%.

„Metropoliteno zonos išorinio požeminio išleidimo kanalo“ schema ©Edo River Office, Kanto Regional Development Bureau

Visuotinis atšilimas didina stiprių audrų paplitimą ir dažnumą. Japonijos meteorologijos agentūros duomenimis, taifūnų, kurie kiekvienais metais kelia grėsmę Tokijui, skaičius per pastaruosius keturis dešimtmečius išaugo 1,5 karto.

Panašus potvynių prevencijos įrenginys statomas Osakos prefektūroje, kurį planuojama baigti 2044 m.

Video apie Kasukabės rezervuaro sistemą:

Šaltinis: Technologijos.lt

Parengta pagal:

• Interesting Engineering