Didžiažiedė Tūbė Ir Lipikai Nuo Baisių Negalavimų

Kaip puiku, kad mes, žmonės, draugiškai sugyvename su didingais medžiais ir gydomosiomis kvapniosiomis žolelėmis. Juk ir pats žmogus - gamtos dalis. Tai reiškia, kad turime sumaniai ir protingai naudoti dosnias gamtos dovanas savo sveikatos labui.

Šiandien norėčiau papasakoti apie dvi nuostabias žoleles, jų gydomąsias galias, kad galėtumėte sėkmingai naudoti jas savo sveikatai gerinti.

Pirmasis augalas - tai didžiažiedė tūbė. Užauga iki 2 m, su tiesiu stiebu ir stambiais varpos formos geltonais žiedais. Tūbės žydi visą vasarą. Jos auga sausose stepių pievose, ant kauburių ir kalvų. Tūbės labiausiai paplitę Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Pietų Urale ir Vakarų Sibire.

Tūbių žiedai ir lapai turi stiprių minkštinančių, apgaubiančių, atsikosėjimą lengvinančių ir skausmą malšinančių savybių, slopina traukulius. Žiedų (rečiau lapų) antpilas vartojamas, gydant plaučių ir bronchų uždegimus, kosulį, kokliušą, dusulį, astmą.

Žiedų antpilas gydo kepenų, blužnies ligas, žarnyno ir skrandžio uždegimus. Tūbių nuoviras puikiai malšina skrandžio ir žarnyno skausmus, padeda gydyti gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę.

Vartojimas nuo anksčiau minėtų ligų: 2 valgomuosius šaukštus smulkintų tūbių užpilti 0,5 I vandens, vandens vonelėje kaitinti 30 minučių,
laikyti 40 minučių, kad nusistovėtų, nukošti. Gerti po stiklinę 3-5 kartus per dieną prieš valgį. Šiuo antpilu taip pat galima tepti antaugas ir gumbus ant kojų. Dar iš tūbių ruošiama puiki priemonė įtrynimams nuo įvairių nervinės kilmės skausmų, taip pat reumatizmo ir artrito.

Iš tūbių ruošiamas ir puikus vaistas gripui gydyti bei jo profilaktikai.

1 dalį žiedų užpilti 5 dalimis spirito (70 laipsnių), laikyti 3 savaites. Suaugusiems vartoti po 10 ml trauktinės, vaikams - po 15 lašų 2 kartus per dieną. Profilaktiškai vartoti po 2 lašus.

Šie augalai labai išsiskiria ir galingu priešvėžiniu poveikiu. Gaila, bet literatūroje neradau informacijos apie šį svarbiausią privalumą, tačiau apie jį žino patyrę žolininkai. Prieš maždaug 10 metų mūsų giminėje susirgo mano dukterėčios anyta, diagnozė : gimdos kaklelio vėžys.

Apie operaciją net nebebuvo kalbos, per vėlu, kaip pasakė onkologai. Moteris labai pergyveno, buvo gilioje neviltyje. Bet jai padėjo laimingas atsitiktinumas. Sena kaimynė išgirdo, kad ją išrašė iš ligoninės, ir užėjo aplankyti. Užėjo, matyt, neatsitiktinai. Išklausė ligonę ir pasakė: neskubėk mirti. Su šiais žodžiais ir išėjo, o netrukus sugrįžo, nešina kažkokiomis žolelėmis: va, gersi kaip arbatą vietoje vandens. Artimieji atkakliai plikydavo šią žolelę ir kantriai girdė ligonę tris mėnesius. Truputį vėliau ligonė paraleliai naudojo dar vieną žolelę - tikrąjį lipiką. Plikė jį ir darė apsiplovimus su švirkštyne. Taip ir išsigydė. Sako, kad už gyvybę yra dėkinga tai gerajai senutei ir dviem puikioms žolelėms - tūbėms bei lipikams.

O dabar šiek tiek plačiau apie antrąją žolelę - tikrąjį lipiką. Sakoma, kad lipiku šis augalas pavadintas todėl, kad jo stiebas, keldamas savo žiedus link saulės ir ramstydamasis į kitus augalus, jais tarsi lipa aukštyn. Augalas dar vadinamas auksine žole dėl smulkių aukso spalvos žiedelių, kvepiančių medumi, išsidėsčiusių ant daugybės išsišakojusių šluotelių. Tai daugiametis žolinis augalas, užauga iki 1 m. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, užliejamose pievose. Lipikai žydi vasaros pradžioje, jų stambūs ryškiai geltoni žiedai krenta į akis net ir tiems, kurie nepažįsta šių puikių augalų. Žolė turi daug bioaktyvių medžiagų, vitamino C ir karoteno. Ją labai vertina Rytų ir Vakarų liaudies medicinos bei Tibeto medicina.

Tikrųjų lipikų žolė labai naudinga, gydant endometritą, hemorojų, įvairias ginekologines ligas. Tibeto liaudies medicina rekomenduoja ją kaip skausmą malšinančią priemonę, sergant skrandžio ir virškinimo trakto ligomis, podagra, galvos skausmais. Žolė labai efektyvi.
gydant centrinės nervų sistemos ligas: neurozę, isteriją, asteniją, epilepsiją, konvulsijas. Be to, ji naudojama kaip tulžies pūslės išsiskyrimą skatinanti ir tonizuojanti priemonė. Lipikų žolę galima gerti nuo mieguistumo, lėtinio organizmo nuovargio. Šaknų trauktinė laikoma viena iš geriausių lytinio aktyvumo skatinimo priemonių: 1 dalis šaknų - 10 dalių spirito (70 laipsnių), laikyti 2 savaites, nukošti ir vartoti po 20 lašų ryte ir dieną prieš valgį. Žolės nuoviras geriamas, gydant gimdos kaklelio eroziją, endometritą, gimdos vėžį, kaip aprašyta anksčiau.

Lipikai turi ryškių žaizdas gydančių ir antiseptinių savybių. Vartoti į vidų: 4 arbatinius šaukštelius smulkintos žolės užpilti 3 stiklinėmis verdančio vandens, laikyti 2-3 valandas, kad nusistovėtų, nukošti. Gerti karštą po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną mažais gurkšneliais. Tas pats antpilas padeda gydyti krūties vėžį, liežuvio vėžį, pneumoniją ir odos vėžį. Moteriškos lytinės sferos apsiplovimui su švirkštyne: 4-5 valgomuosius šaukštus tikrųjų lipikų žolės užpilti 1 I verdančio vandens, laikyti 2-3 valandas, kad nusistovėtų, apsiplauti prieš naktį. Sergant gimdos kaklelio vėžiu, gydymą tęsti 3-4 savaites. Kartu, kaip buvo rašoma anksčiau, reikia tris mėnesius vartoti didžiažiedžių tūbių žiedų ir žolės antpilą.

Štai kaip žmogaus sveikatai gali padėti dvi nuostabios žolelės - tūbės ir lipikai. Gaila, kad medicina skiria per mažai dėmesio šiems vertingiems augalams. Bet mes dabar jau daugiau žinome apie juos.

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.