Embriologė Aušra Blažėnienė: Pasaulinė koronaviruso pandemija

Pasaulinė koronaviruso pandemija – tai planuota iniciatyva. Komentuoja embriologė Aušra Blažėnienė. Lapkričio 25 d.

Labai įdomus pašnekovas, išsako protingas mintis, norėtusi, kad daugiau pasidalintu savo patirtimi, net ir moksliniais dalykais. Kas iš tikro slypi genetijoje (pasaulinėje genetikoje), o ne kokioje Lietuvelėje. Aušra išsakė savo nuomonė, kad reikalingi šie testai, bet kokiu atveju, ar tu sergi ar ne... reikalingas lietuvos žmonių genomas. Kai, per kažkada rodoma vaikams filmuką ir mane suskaičiavo.

Pagal pašnekovė, dabar peršasi išvada, kodėl latvijoje buvo tiek mažai ligų atveju, gal todėl, kad ten yra jau senai "suskaičiuoti" žmonės?

Vilniuje projektas, kuris parodo žmogaus laimės lygį. Jis pradėtas įgyvendinti dar 2019m.

Kai išgirstame naujienas apie viename ar kitame pasaulio mieste įdiegtas gyventojų sekimui naudojamas vaizdo kameras, turinčias galią atpažinti gyventojų veidus ar kitaip registruoti asmenis, nejučiomis pagalvojame apie jų privatumą pažeidžiančias teises, neteisėtai naudojamą informaciją ir iš to kylančias problemas.

Vis dėlto, ne kiekvienas turbūt girdėjo apie Vilniuje jau metus vykstantį projektą ROCK, kurio metu, specialių, skirtingose miesto vietose sumontuotų daviklių pagalba, yra sekami miesto gyventojai: skenuojamas jų veidas, matuojama temperatūra, pulsas, piktumo parametrai ir kita informacija. Nors pasaulyje tokios technologijos aktyviausiai plinta skurdesnėse šalyse, turinčiose prastą reputaciją žmogaus teisių srityje, projektas ypač aktyviai remiamas Vilniaus savivaldybės.  

Oficialiai, šio projekto tikslas yra padidinti miestiečių laimės lygį. Vis dėlto, ar toks žmonių registravimas negriauna jų asmeninių jų laisvių, ypač kai tai yra daroma be jokio sutikimo, o projekto rengėjai prisipažįsta, kad, tam tikrais atvejais, jie gali valdyti žmonių emocijas?

Projekto pagalba siekiama didinti miestiečių laimės lygį… ir jų pirkimus?

Anot šio projekto vadovo Prof. Artūro Kaklausko, pagrindinis ROCK projekto tikslas yra „kad visi gyventojai Vilniuje būtų laimingi, patenkinti.“ Vis dėlto, kiek vėliau savo interviu jis prasitaria, jog: 

Šita informacija yra labai naudinga verslui, savivaldybei ir gyventojams. Nes jeigu žmogus būna geros nuotaikos, jis į viską žiūri pro rožinius akinius ir žymiai daugiau perka.

Taip pat interviu yra pažymima, jog, specialių daviklių pagalba galima identifikuoti žmones, kurių piktumo rodiklis viršija sistemoje nustatytas ribas, ir įvardyti juos kaip pavojingus visuomenei. Ar projekto vadovas gali garantuoti, kad sistemos algoritmai nepadarys klaidos ir visuomenei pavojingu nebus apšauktas nekaltas žmogus? Tokie scenarijai greičiausiai net nebuvo svarstomi.

Video gale A. Kaklauskas pamini karo pramonę ir pateikia dar vieną jų naudojamų davilklių panaudojimo pavyzdį:

Tarkime važiuoja tankas ir sistema pamato, kad tanko vairuotojas, kareivis nelabai veržiasi į mūšį. Yra technologijos, kurios paleidžia alfa beta gama bangas ir jam pakyla didžiulis noras veržtis į mūšį. Tai reiškia, yra karinės pramonės [technologijos], kurios niekas neatskleidžia, o yra, reiškia, nekarinės pramonės, nors yra dar dvigubos paskirties [technologijos]. Bet kuriuo atveju, per atstumą yra labai naujas dalykas.

Šiuo metu įrenginiai yra sumontuoti šiose miesto vietose:

• Pilies g. 1
• Gedimino pr. 35
• Santariškių g. 2
• Kalvarijų g. 143
• Žygimantų g. 1
• Islandijos g. 6

Sensoriai kaupia trylika skirtingų duomenų

Projekto iniciatorius riboja, o Vilniaus gyventojus bei miesto svečius tuo pat metu saugoja, Europos sąjungos išleista duomenų apsaugos direktyva, kuri reikalauja, kad kaupiami duomenys būtų nuasmeninti. Anot A. Kaklausko, to pasekoje jie pradėjo skaičiuoti visų pro daviklius praėjusių žmonių sukauptų duomenų vidurkį. 

Nors davikliai iš viso kaupia trylika skirtingų duomenų, įvardyti buvo šie:

• pulsas
• kvėpavimo dažnis
• laimingumas
• nuliūdimas
• susidomėjimas
• amžiaus grupės 

Pasidomėjus šiuo projektu, kyla klausimai:

Ar duomenys tikrai yra nuasmeninami?
Ar nuasmeninami tik pateikiant juos viešai, rodant vidurkius ir pateikiant sumines ataskaitas.

Ar tikrai nereikalingas žmonių sutikimas, ypač kai patys eksperimento rengėjai pripažįsta, kad tam tikrų bangų pagalba jie gali manipuliuoti žmonių emocijomis?

manome ne kiekvienas nori būti eksperimentinis triušis, būti matuojamas ar manipuliuojamas bangomis. 

Pilną interviu su A. Kaklausku galite pamatyti žemiau pateiktame video:

Šaltinis: firmusmedicus.lt