Juodasis Eggis: statula, kuri žudo

Legenda apie Juodąjį Eggį – garsiausia Driud Ridge kapinių (Merilendo valstija, JAV) istorija. Net išoriškai ta statula atrodo šiurpokai.

Pravardę “Juodasis Eggis” vietiniai gyventojai davė statulai, kuri vaizduoja ant akmens sėdintį liūdną žmogų, susisupusį į lietpaltį. Ši skulptūra ilgą laiką stovėjo ant generolo Felikso Agnuso kapo Driud Ridge kapinėse Baltimorėje (Merilendo valstija, JAV).

Iš tikrųjų ši figūra - tik neteisėta kopija kitos skulptūros, pavadintos “Liūdesys” (Grief), kurios autorius buvo skulptorius Augustas Saint-Gaudensas. Skulptūra buvo pastatyta XIX amžiaus pabaigoje Rock Creek kapinėse Vašingtone. Tačiau labai greitai Juodasis Eggis tapo gerokai populiaresnis už originalą.

Anot gandų, šią statulą kažkas prakeikė dėl su ja susijusių kažkokių nesusipratimų.

Originalią statulą “Liūdesys” Saint-Gaudensas nulipdė garsaus tų metų amerikiečių rašytojo Henrio Adamso užsakymu, kuris norėjo ją pastatytą ant žmonos kapo. Rašytojo žmona nusižudė 1885 metais, išgėrusi kalio cianido. Pamatęs šį niūrų, bet gražų, kūrinį, Adamsas dosniai sumokėjo skulptoriui ir “Liūdesį” pastatė ant žmonos kapo Rock Creek kapinėse.

Statula labai patiko ir kitiems, žmonės ėmė ateiti į kapines pažiūrėti į ją, gyrė skulptorių ir jo kūrinį.

1906 metais generolas Feliksas Agnusas iš Baltimorės panoro panašią skulptūrą pastatyti ant savo šeimos memorialo ir paprašė skulptoriaus Eduardo sukurti panašią skulptūros “Liūdesys” kopiją. 1907 metais skulptūra buvo baigta ir pastatyta ant Agnusų kapavietės Driud Ridge kapinėse.

Netrukus apie tai kažkaip sužinojo Saint-Gaudenso našlė (pats skulptorius mirė prieš pat kopijos pastatymą) ir pareiškė, kad, išskyrus kelias nereikšmingas detales, ši statula ir jos mirusio vyro sukurta skulptūra
“Liūdesys” yra visiškai identiškos. Įpykusi ji parašė laišką Agnusui, paskui nusamdė advokatą, kad neteisėta kopija būtų pašalinta.

Tačiau tais laikais moterys turėjo mažiau teisių ir įtakos, todėl, net ir padedant advokatui, Saint-Gaudenso našlei vis dėlto nepavyko pasiekti, kad kopija būtų pašalinta nuo Agnusų kapavietės. O 1925 metais mirė pats Feliksas Agnusas, ir skulptūra buvo pastatyta ant bendro jo ir žmonos kapo.

Anot legendų, būtent tada kažkas (greičiausiai Saint-Gaudenso našlė) ir prakeikė šią statulą, po to čia ir prasidėjo bauginantys, keisti reiškiniai.

Pirmiausia, iki vėlumos kapinėse užsibuvę lankytojai pradėjo pastebėti, kad Juodojo Eggio akys dega raudonai. Tai ypač grėsmingai atrodė iš po jo gobtuvo. Paskui pasklido gandai, kad kažkas per ilgai žiūrėjo į tas raudonas akis ir netrukus apako.

Prie Juodojo Eggio ėmė dažniau ateiti žmonės, ypač ciniški jaunuoliai ir merginos. Kai kurie net užlipdavo statulai ant kelių, kiti klijavo ant jos popierėlius, ant galvos dėdavo skrybėles. Bet po kurio laiko visi jie arba susirgdavo, arba žūdavo, arba buvo suluošinti per nelaimingą atsitikimą.

Ėjo mėnesiai, metai, tokių istorijų vis daugėjo. Kartą vienas paauglys pagyrūniškai pažadėjo savo draugams, kad ateis į Druid Ridge kapines ir visą naktį praleis prie Juodojo Eggio statulos. Anot šio jaunuolio, visi pasakojimai apie prakeiksmą ir t.t. yra tiesiog pramanai, o skulptūra nė kiek nebaisi ir nepavojinga.

Sutartą dieną draugai palydėjo vaikiną į kapines, iki sutemų sėdėjo su juo kartu prie statulos ir linksminosi, pasakodami vieni kitiems įvairias juokingas istorijas. Paskui jie išėjo, o vaikinukas liko vienas.

Atėjus nakčiai, Druid Ridge kapinės būdavo uždaromos, o sargas apeidavo teritoriją su žibintu rankose, tikrindamas, ar neliko lankytojų. Vaikinas pasislėpė už krūmų, paskui vėl išlindo ir atsisėdo šalia Juodojo Eggio.

Kas nutiko toliau, nežino niekas, bet vidurnaktį per kapines nuaidėjo kraują stingdantis riksmas. Sargas, nubėgęs į tą vietą, iš kur sklido riksmas, pamatė paauglio kūną be gyvybės ženklų, gulintį ant žemės prie Juodojo Eggio.

Lavono veido išraiška būtų išgąsdinusi bet ką: akys plačiai atmerktos, burna taip pat, tarsi sustingusi riksme. Ant kūno nerasta jokių žaizdų, matyt, vaikinukas mirė iš baimės.

Kartą prie nelemtosios skulptūros atėjo dar viena jaunų vaikinų kompanija. Vienas iš jų pradėjo kalbėti, kad visos tos bauginančios istorijos apie Juodąjį Eggį yra tik bailių prasimanymai, paskui užgesino savo cigaretę į statulos ranką. Po kelių dienų tas vaikinas buvo rastas negyvas. Jo mirties priežastis - nežinoma.

Kuo daugiau atsirasdavo tokių istorijų, tuo daugiau tikrų vandalų ateidavo į kapines. 1962 metais kažkas su metalo pjūklu nupjovė statulai ranką. Kai tas niekadėjas buvo sugautas su įkalčiais, jis ėmė tikinti, kad taip elgtis jį privertė kažkokia nežinoma jėga.

Vis dėlto dėl panašių skulptūros niokojimų Agnusų šeimos palikuonys 1967 metais nusprendė nuimti Juodąjį Eggį nuo kapavietės ir perdavė skulptūrą Smitsono institutui. Iš ten ji buvo pervežta į Dolės Medison vilos kiemą Lafajeto aikštėje Vašingtone. Ten ir stovi iki šiol.