Ką žada 2021 m., atsako tarologas Leopoldas Malinauskas?

(Paranormal) Baigiantis seniesiems metams, turbūt nėra žmogaus, kuris nenorėtų sužinoti, kas jo laukia 2021-aisiais. Vieni tikisi, jog ateinančią vasarą jau galės laisvai keliauti. Kiti - jog sumažės koronaviruso baimė. Treti tikisi, jog mokyklose vyks ne nuotolinės pamokos. O ko tikisi žinomas Lietuvos aiškiaregys, tarologas Leopoldas Malinauskas? Ar galime išvesti kažkokią paralelę tarp šio šimtmečio ir ankstesnių šimtmečių istorinių įvykių?

(Olava Strikulienė straipsnis iš naujo paskelbtas iš Respublika.lt)

„Pirmiausia įveskime cikliškumo sąvoką, - paaiškino L.Malinauskas. - Įprasta matuoti, kad amžius trunka 100 metų. Taip pat yra eros terminas. Era trunka 2060 metų.

Žuvų eroje buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus, todėl pirmieji krikščionys, kurie melsdavosi katakombose, atskirdavo vieni kitus pagal žuvies ženklą. Žuvis - krikščionybės simbolis. Nuo 1995 m. gyvename Vandenio eroje, todėl vanduo žmonijai kelia nemažą rūpestį. Tirpsta ledynai, bus aplietos kai kurios teritorijos. Dar populiariai kalbama apie aukso, sidabro, žalvario, geležies ir t.t amžius, bet pavadinti tuos laikotarpius amžiais būtų visiškas absurdas, nes jie trunka ilgiau nei 100 metų. O dabar pabandykime šį kalendorinį šimtmetį sutapatinti su žmogaus gyvenimu. Žmogus 40-50 savo gyvenimo metais patiria vadinamąją vidurio amžiaus krizę. Maždaug tuo pat laiku ir istorinis šimtmetis patiria zyliojimo laikotarpį. Tiesa, žmogus vidutiniškai gyvena 70 metų, todėl visiškai koreliuoti su istoriniu šimtmečiu negali", - „Vakaro žinioms" sakė V.Malinauskas.

- Ką būtų galima konkrečiau pasakyti apie ateinančius 2021-uosius?

- Tai 21 metų jauno vyro ar jaunos moters amžius. Kai šimtmetis prasideda ir pasiekia 12-13 metų, žmonės elgiasi kaip paaugliai, kaip neišmintingi piemenys. Tada lauk kvailysčių. Pavyzdžiui, 1313 m. buvo sudegintas tamplierių ordinas. (Riterių tamplierių ordinas įkurtas 1119 m. Jeruzalėje, o 1312-1314 m. šio ordino iškiliausi riteriai bei magistras buvo apšaukti eretikais ir sudeginti ant laužo. Pats ordinas sunaikintas, - red. past.)

1413 m. - požalgirinis laikotarpis. Dėl „paauglystės" nepakankamai išnaudotas. Kai Jogaila sumanė laidoti žuvusius Žalgirio mūšyje - tiek laimėtojus, tiek pralaimėjusius, vokiečiai tuo metu pabėgo į savo pilis Prūsijoje ir nebuvo galima jų iš ten iškrapštyti. 1812-1813 m. Europa galvojo, kaip nugalėti ir Šv. Elenos saloje įkalinti Napoleoną, o 2012-2013 m. Ukrainoje buvo Maidanas ir, mano manymu, dėl Ukrainos įvykių ir skirtingų pasaulio galingųjų reakcijos tik per plauką nekilo Trečiasis pasaulinis karas.

- Ar galima rasti kažkokių bendrybių tarp 1921 metų ir 2021 metų?

- Dabartinį šimtmetį, kuriame gyvename, išskaidykime šeimos, giminės, nacijos, valstybės, kontinento masteliais. Kas buvo prieš šimtą metų Lietuvoje? Galima nueiti į Martyno Mažvydo biblioteką ir pavartyti to laikotarpio laikraščius. Aišku, gal ne automobiliais, bet brikomis tada važinėjo, bet yra daug panašumų. Regime sodybas, miestelius, regionų nutolimą nuo didesnių miestų. Lietuva buvo ką tik po Pirmojo pasaulinio karo, po mūšių su bermontininkais, komunistais, lenkai irgi pasisklaidė, latviai Palangą užėmė ir nenorėjo atiduoti, bet nusiteikimas buvo kurti valstybę. Kaip ir dabar, prieš šimtą metų ir šalies keliai buvo tvarkomi, tiesiami, tiltai statomi, pramonė rūpėjo. Žmonės tada galvojo infrastruktūriškai - čia bus „aptieka", čia - dviejų galų troboje, - mokykla, o dabar mūsų provincija nyksta. Draskoma, grobstoma tai, ką tie žmonės kūrė. Nes nepriklausomybę atgavome 1990 metais. Šimtmečio pabaigoje. Devyniasdešimtmečiui davė laisvę, todėl prasidėjo pensionate gyvenančio senuko priepuoliai.

Šiaip nei 1921-ieji, nei ateinantys 2021-ieji Europos ir viso pasaulio masteliais niekuo labai džiuginančiu nepasižymi. Sutampa ir vienos, ir kitos pandemijų radimosi laikas. Nesu virusologas, bet dabartinis koronavirusas yra labai lipnus, tuoj švęsime to užkrato Europoje metines, o situacija toliau tik blogėja.

„Ispanka" prieš šimtą metų „išpjovė" 100 milijonų žmonių, o atseit mes - kitokie, apsiginsime, bet šis „padaras" irgi nekvailas, gudrus ir labai lipnus. Todėl nematau nieko gero.

Kitąmet dabartinis šimtmetis bus tik 21 metų. Taigi dabar šimtmetis yra toks pat kaip 20-21 metų žmogus. Gal bakalauras, gal nebrendyla dar konkretus. Gal dar moters neragavęs, dar pažintys, dūsavimai. Tiesiog jaunas žmogus. Tad kitąmet nei aukso amžiaus, nei auksinių klozetų, net auksinių šaukštų nesitikėkime. Jei ligoninėje sirgsime, geriausiu atveju - jei paduos basoną, jausimės lyg ant auksinio sėdėtume. Bet nekritikuosiu, nes kaip šauksi, taip ir atsilieps.

Tiesiog manau, kad tie pinigėliai, kurie pavasarį buvo skirti pandemijos pasekmėms švelninti, buvo ištaškyti, išnešioti, ištampyti, bet tik ne pandemijai. Galėjome patys Lietuvoje organizuoti kvėpavimo aparatų, apsisaugojimo priemonių gamybą ir dar kitiems parduoti, prezidentas - buvęs banko klerkas. Gitanas Nausėda turėtų išsiaiškinti, kur pinigai nusėdo. Nemanau, kad 2021 m. bus pasiektas kažkoks visuomenės lūžio taškas. Laukiu 2025-ųjų, nes 1825 m. carinėje Rusijoje įvyko dekabristų sukilimas. Dekabristai kariaudami su prancūzais nujojo iki Paryžiaus, bet jie Europoje pamatė, kad galima gyventi kitaip. Tada 1815 m. grįžo į Rusiją, sukūrė savo organizaciją, 10 metų lūkuriavo, o tada carui „dėjo"! Sukilėliai pasakė, kaip žmonėms reikia gyventi. 2025 metais gali ateiti naujieji dekabristai, kurie iššluos negeroves. Todėl laukiu 2025 metų, kai bus ne tik gėjų paradai, bet visuomenė pasakys - „arba-arba". Arba einame šiuo, arba kitu keliu. Teisingesniu.

- O jei nepasakys? Gal mūsų karta tų teisingesnių kelių nesulauks? Gal tokie utopiniai keliai iš viso neegzistuoja?

- Kas yra mūsų karta? Viena žmogaus karta yra 25 metai. Per šimtmetį būna keturios žmonių kartos. Vertingiausi yra žmonės, gimę amžiaus pradžioje. Pavyzdžiui, 2000 metais. Tuos žmones reikia stebėti. Ne iš piktumo, ne todėl, kad juos specialiosios tarnybos persekiotų, bet tokius žmones reikia įsidėmėti ir ateityje kviesti net į svarbius Vyriausybės posėdžius. Nes jie yra šio laiko, šio amžiaus žmonės, o visi kliedesiai apie „indigo" vaikus, apie „Z", „Y" ir taip toliau kartas yra tik „nupezėlių" kliedesiai.

Volfas Mesingas (1899-1974) (ekstrasensas, hipnozės meistras - red. past.) irgi gimė amžių sandūroje. Tie žmonės - iš tikrųjų unikalūs. Jų pajautos, potencialumas, taip pat ir lytinė potencija yra unikalūs. O kai šiam šimtmečiui sueis 80 metų, nors mano karta jų nesulauks, bus daugiau nuovargio, bus daugiau ir analizių, tyrimų, o 2090 m. įsijungs stabdžiai. Prie frakų avėsime sportbačius, viskas bus miksuojama, makaluojama.

- Bet ir dabar makaluojami, miksuojami architektūros, aprangos stiliai, skirtingi menai, mokslai. Tai vadinama eklektika, postmodernizmu. Negi dar labiau viską painiosime? Įskaitant ir įsitikinimus, seksualinę orientaciją ir t.t.?

- Todėl, kai šimtmečiui sueina šimtas metų, nėra ko naktį „plėšytis", laidyti fejerverkus. Per laidotuves juk fejerverkų nešaudo.

O šiame šimtmetyje, kaip ir ankstesniame, yra daug nesusikalbėjimo. Net astrologai su astronomais nesusikalba. Chemikai su alchemikais susipjovę. Nors jie visi į tą patį dangų ir į tas pačias medžiagas žiūri. Dabartiniai astrologai nepripažįsta Gyvatnešio, nors senais laikais metai buvo suskaidyti ne į 12, bet į 13 mėnesių. Pastarojo mėnesio neliko, nes popiežiaus Grigaliaus XIII laikais buvo priimtas grigališkasis kalendorius ir panaikintas Julijano - Gajaus Julijaus Cezario - kalendorius. Todėl ir astrologinės prognozės dabar gali būti nepakankamai tikslios.

Straipsnio autorius: Olava Strikulienė