Kaip Greitai Pasveikti Peršalus?

Šaltuoju metų periodu ir ne tik dažnas susiduria su peršalimo ligomis, kurias dažniausiai sukelia virusai. Šiuo metu žinoma maždaug 200 peršalimo ligas sukeliančių virusų. Šaltuoju metų laiku daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, kur būna daugiausia žmonių.

O virusai plinta oro-lašeliniu keliu. Reikia nepamiršti ir to, kad šalčio receptoriai kūno paviršiuje išsidėstę nevienodai, daugiausia jų yra pėdose ir kvėpavimo takų gleivinėje. Todėl kojų sušalimas taip pat dažna virusinių infekcijų priežastis.

Užsikrėtus peršalimo virusu imama čiaudėti, pradeda "varvėti nosis", skauda gerklę ir galvą. Kiti galimi simptomai - nelabai aukšta temperatūra, kosulys, užkimimas. Tačiau vieni iš mūsų serga šia liga dešimt kartų per metus, o kiti vos vieną kartą, nors visi maudomės toje pačioje virusų ir bakterijų jūroje. Kuo organizmo atsparumas mažesnis, tuo dažniau ir sunkiau sergame peršalimo ligomis, dažnesnės komplikacijos. Taigi norint kuo rečiau sirgti būtinai reikia stiprinti imuninę organizmo sistemą.

Bet jeigu jau susirgome... Atminkite, jog nėra vaistų, veikiančių peršalimo ligų priežastį - virusus. Todėl gydantis yra svarbu padėti organizmui pačiam kovoti su virusais. Sudėtiniai vaistai nuo peršalimo gerina savijautą, bet ligos negydo. O jei jie vartojami neracionaliai, liga gali net užsitęsti.

Atminkite, aiškiausias ženklas, kad organizmas kovoja su virusais, yra karščiavimas ir sloga. Tačiau neskubėkite bet kokia kaina mažinti karščiavimo - nors ūminius simptomus ir nuslopinsite, bet susilpninsite gynybines organizmo jėgas.

Karščiavimas sudaro nepalankias sąlygas ligos sukėlėjams, todėl temperatūros, jei ji ne didesnė nei 38 laipsniai, mažinti nereikėtų. Kitų ligų nekamuojamas organizmas paprastai per keletą dienų pats įveikia peršalimą.

Tad geriau išgerkite karštos vaistažolių arbatos su medumi, keletą dienų pagulėkite lovoje, prisiminkite populiarius, išbandytus močiučių receptus, kurie tikrai jums nepakenks:

• pasidaryti karštą vonelę kojoms. Po jos būtinai apsimauti vilnones kojines;
• kas dvi valandas vartoti po 20 lašų ežiuolės antpilo;
• kas dvi valandas gerti vaistingųjų augalų arbatas su medumi;
• kas dvi valandas vartoti po 250 mg vitamino C, bet ne daugiau 1g per parą;
• 4 kartus per dieną vartoti po 25 mg cinko;
• kas dvi valandas suvalgyti po skiltelę česnako;
• slogos, kosulio profilaktikai - pakvėpuoti garais su eukalipto ar čiobrelių aliejumi (10 lašų).

Dažniausiai naudojamos vaistažolių arbatos:

Juodojo šeivamedžio žiedų (saugo nuo peršalimo, o susirgus skatina prakaitavimą ir padeda greičiau pasveikti).

Tradicinės aviečių, liepžiedžių, čiobrelių arbatos.

Šviežio ar džiovinto imbiero arbata (sutarkuoti imbiero šaknį, įdėti šaukštelį medaus, įspausti citrinos sulčių ir užpilti verdančiu vandeniu). Stipri aitraus skonio arbata išvalo kvėpavimo takus, gerklę. Vertėtų negerti vakare, nes arbata tonizuoja, sunkiau užmigsite.