Kaip teisingai leisti medžių sulą?

Įsibėgėjęs pavasaris ir skaisčiau šviečianti saulė pažadino medžių syvuose sukauptus gamtos turtus. Sulos mėgėjai turėtų suskubti – pats laikas leisti sulą. Lietuvoje gerti tinka itin saldi klevų (apie 4 proc. cukraus) ir gerokai mažiau saldi beržų (apie 1 proc. cukraus) sula. Tiesa, kol kas sula gausiai teka tik iš klevų. Beržų sulos dar teks šiek tiek luktelėti.

Kada pradėti leisti sulą?

Sula pradedama leisti ankstyvą pavasarį ir leidžiama apie mėnesį, kol išsprogsta pumpurai. Klevų sula šiemet pradėjo tekėti vos kovui persiritus į antrą pusę. Beržų sulos reikėtų pradėti ieškoti šiek tiek vėliau – maždaug už poros savaičių, prasidėjus balandžiui. Itin gausiai sula teka, kai temperatūra pakyla iki 4–6 laipsnių šilumos.

„Nors šiuo metu temperatūra žemesnė, dienos metu iš saulės kaitinamo klevo jau pribėga per du litrus sulos. Patikrinti, ar jau laikas mėgautis sula, galima aštresniu daiktu šiek tiek įpjovus medžio kamieną – jei sula teka, vadinasi, laikas. Tačiau ženklų galima ieškoti ir kitur. Štai mums apie sulą pasufleravo genys. Savaitgalį pastebėjome kleve įsitaisiusį ir jo žievėje skylutę prasikirtusį genį. Paukštis godžiai skanavo iš skylutės išsiveržusį, tačiau į varveklį pavirtusį saldų gėrimą“, – pasakoja smulkiuosius augintojus vienijančios specializuotos platformos Maistoturgus.lt įkūrėja Aistė Jankūnaitė.

Kaip leisti sulą?

Sulą reikėtų leisti atsakingai – tik taip elgdamiesi gėrimu džiaugsitės patys ir nepakenksite medžiui. Sulai tekinti reikėtų rinktis atokiau nuo kelio augančius storesnius nei 20 cm skersmens medžius. Skylės sulai leisti turėtų būti gręžiamos šiaurinėje kamieno pusėje, ne aukščiau kaip 1 metro aukštyje (optimalus aukštis – apie 70 cm). Skylių skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis medžio kamiene neturi būti didesnis nei 4 cm. Tame pačiame medyje galima gręžti ir kelias skyles, tačiau tarpas tarp jų turi būti bent 10 cm.

„Sulai patogiai leisti į išgręžtas skyles įstatomi mediniai latakėliai, o po jais pastatoma, geriausia, stiklinė talpa. Sakoma, kad plastikinė talpa sulai suteikia specifinio skonio. Indo, į kurį bėga sula, viršų reikėtų uždengti tankiu tinkleliu ar marle – taip išvengsite nešvarumų, kurių į sulą gali pripūsti vėjas, ir saldumynais mėgstančių pasilepinti vabzdžių“, – pataria A. Jankūnaitė. 

Baigus leisti sulą medžio nevalia palikti likimo valiai. Išgręžtos skylės turi būti užkemšamos mediniu kamščiu, taip pat patartina užtepti sodo tepalu ar tiesiog moliu.

Ką daryti su sulos pertekliumi?

Jei šviežios sulos nepavyksta išgerti iš karto, sandariai uždarykite ją švariame inde ir laikykite šaldytuve. Sula greitai rūgsta, tad tokiomis sąlygomis nepakitusi ji gali stovėti tik apie tris dienas. Jeigu tai negelbsti, sulą supilstykite į plastikinius butelius ir užšaldykite. „Atitirpinta sula išlaiko pirminį savo skonį. Šaldymui ruošiamo butelio svarbu pilnai nepripilti – šąlantis ledas plėsis ir gali jį suskaldyti“, – įspėja A. Jankūnaitė.

Dar vienas būdas paruošti sulos atsargas – ją rauginti.

„Šaldyta ar raugta sula galima mėgautis ne tik pačiam, bet ir vaišinti draugus, kaimynus. Ji gali tapti ir malonia, sveika dovana. Galiausiai, sulos perteklių visuomet galima parduoti“, – sako A. Jankūnaitė.

Kuo sula naudinga?

Sulą gerti ne tik skanu. Joje apstu įvairiausių naudingų medžiagų, pavyzdžiui, tokių mineralinių medžiagų ir mikroelementų kaip kalis, kalcis, geležis, varis, taip pat vitaminų, eterinių aliejų ir įvairių rūgščių. Teigiama, kad sula gerina medžiagų apykaitą, stiprina imunitetą, iš organizmo šalina toksinus, šlakus. Tačiau norint pajusti sulos daromą poveikį, neužtenki jos atsigerti vieną kitą gurkšnį. Kasdien reikėtų išgerti bent litrą sulos ir, jei įmanoma, tai daryti bent mėnesį.