Ksenoglosija - gebėjimas kalbėti anksčiau nežinoma kalba

Ksenoglosija vadinamas netikėtai atsiradęs gebėjimas kalbėti ankščiau nežinoma kalba. Kartkartėmis įvairių šalių spauda praneša apie žmones, kurie hipnozės būsenoje arba po kaukolės ir smegenų traumos staiga pradeda bendrauti svetima kalba ir laiko save asmenybėmis iš praeities. Daug mokslininkų mano, kad tokiais atvejais galima kalbėti apie reinkarnacija, t.y. sielos persikėlimą, bet tiksliai paaiškinti šio fenomeno mokslas kol kas negali.

Velnio pagalbininkai

Iki XX amžiaus pradžios ši problema nebuvo tyrinėjama. Buvo manoma, kad netikėtas pradėjimas kalbėti svetima kalba yra apsėstumas, paklusimas velnio valiai.

1634 metais Londone kelios šv. Uršulės vienuolyno seserys netikėtai prakalbo anksčiau joms nežinomomis kalbomis: lotynų, graikų ir ispanų. Joms liepė papildomai pasninkauti ir melstis, kad atsikratytų tokios bėdos.

Kitas dokumentais patvirtintas atvejis nutiko XIX amžiaus pabaigoje beraščiui valstiečiui Džovaniui Agraccio, gyvenusiam Italijos pietuose. Jam prasidėjo problemos su atmintimi, jis nebeatpažindavo pažįstamų, o vėliau prakalbo aplinkiniams nesuprantamomis kalbomis. Valstietį ištyrė vietiniame provincijos universitete ir nustatė, kad jis tobulai kalbėjo lotynų, graikų, turkų ir kitomis kalbomis, iš viso dešimčia kalbų. Norėdami išgydyti tokią keistą ligą, bažnyčios tarnautojai atliko Agraccio nelabojo išvijimo ritualą, bet valstietis neatlaikė to išbandymo ir mirė.

Ko moko automobilio avarija

XX amžiaus pradžioje netikėtu gebėjimu kalbėti svetimomis kalbomis susidomėjo prancūzų psichologas ir fiziologas, 1913 metų Nobelio premijos laureatas profesorius Šarlis Rišė. Būtent jis sukūrė mokslinį terminą “ksenoglosija” (nuo graikiško žodžio “ksenos” - “svetimas” ir “glossa” -“kalba”). Jis yra ir garsiosios frazės apie šį reiškinį autorius: “Faktai abejonių nekelia, bet paaiškinti jų šiandien neįmanoma”.

Vis dėlto, tyrinėjant ksenoglosiją, pavyko nustatyti kai kuriuos dėsningumus. Pirmiausia, prieš atsirandant šiam fenomenui, dėl traumos ar insulto buvo pažeistos galvos smegenys.

Tyrinėjanti šį reiškinį Rusijos sveikatos apsaugos ministerijos Psichiatrijos instituto Kalbos patologijos skyriaus vyr. mokslinė darbuotoja Karina Ščipkova teigia, kad, sutrikus smegenų veiklai, informacija, kuri buvo įkrauta vaikystėje, ištrinama gerokai sunkiau, negu suaugusiame gyvenime įsisavinta. Kitaip tariant, smegenų trauma stimuliuoja prisiminimus apie tai, kas, atrodytų, seniai pamiršta.

1998 metais Maskvos psichiatrijos institute buvo tiriama 70 metų moteris, kuri po insulto pamiršo gimtąją rusų kalbą ir pradėjo kalbėti hebrajų kalba. Paaiškėjo, kad ji girdėjo šia kalba kalbant kaimynus, kai buvo maža mergaitė ir su tėvais gyveno Ukrainoje.

1978 metais į Nikolajų Lipatovą iš Lipecko srities (Rusija) trenkė žaibas, ir Nikolajus pradėjo kalbėti anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. O 1979 metais Tulos srityje (Rusija) sunkvežimis atsitiktinai prispaudė pensininką Genadijų Smirnovą prie tvoros - ir vyras po šio įvykio netikėtai prakalbo vokiškai.

Čekų lenktynininkas Matėjus Kusas 2007 metais po automobilio avarijos laisvai prakalbo puikiausia anglų kalba, nors iki tol kalbėjo angliškai su didelėmis klaidomis. Tiesa, pasveikęs Matėjus Rusas šį nepaprastą gebėjimą irgi netikėtai prarado.

Senovės egiptietė iš Anglijos

Rita ksenoglosijos ypatybė yra ta, kad ji dažnai būdinga žmonėms, kurie lengvai pasineria į transą arba į hipnozę.

XIX amžiaus viduryje Niujorko aukščiausiojo apeliacinio teismo nario dukra Laura Edmons kaip mediume dalyvavo spiritizmo seansuose. Tomis minutėmis ji galėjo kalbėti dešimtimis užsienio kalbų, pavyzdžiui, lenkų, prancūzų, italų ir kitomis. Specialistai, tyrę šį reiškinį, pažymėjo, kad merginos žodynas buvo labai platus, o tartis - ideali.

Nuo 1927 metų Anglijos Blekpulo mieste gyvenanti 13-metė Iveta Rlark (Didžiosios Britanijos psichikos tyrimų draugijos dokumentuose ji turėjo slapyvardį Rozmari) dalyvavo spiritizmo seanse, staiga pradėjo kalbėti senovės egiptiečių kalba ir papasakojo, kad kažkada buvo šokėja šventykloje, paskui tapo faraono žmonos tarnaite, o dabar karalienė tam tikrais momentais atsiranda šalia ir kalbasi su ja.

Vietinis psichologas išsamiai užrašė visus žodžius, kuriuos mergina ištarė, ir perdavė įrašą garsiam egiptologui Alfredui Hovadui Halmui. Pasirodė, kad Rozmari iš tikrųjų kalba senovės egiptiečių kalba, kuri išnyko prieš daugiau kaip tūkstantį metų, todėl apie kokius nors vaikystės prisiminimus negali būti nė kalbos.

Mokslininkai tyrinėjo Rozmari gebėjimus kelerius metus. Pavyko nustatyti, kad jos pašnekovė karalienė gyveno XIV amžiuje prieš mūsų erą ir buvo ketvirtoji faraono Amenhotepo III žmona.

Rozmari atvejis buvo toks unikalus, kad kai kurie skeptikai net manė, jog ji savarankiškai išmoko senovės egiptiečių kalbą pagal kažkokius žodynus ir gramatikas. Geriausi šalies egiptologai paruošė 12, jų nuomone, klastingų klausimų, į juos atsakyti galėjo tik jų lygio žinovai. Mergaitė atsakė į tuos klausimus lengvai ir nesusimąstydama.

Moteriškos išvaizdos indėnas

Daktaras Janas Stivensonas, vadovaujantis Virdžinijos universiteto Medicinos mokyklos perceptyvinių tyrinėjimų skyriui, daug metų tyrinėjo netikėto gebėjimo kalbėti svetima kalba po hipnozės seansų arba meditacijos. Knygoje “Dvidešimt galimų reinkarnacijų atvejų”, kuri pasirodė 1974 metais, jis aprašė daugiau kaip du tūkstančius atvejų, kurie nutiko įvairiu laiku ir įvairiose šalyse. Štai keli ryškiausi iš jų.

1955 metais užhipnotizuota moteris iš Pensilvanijos ėmė bendrauti švedų kalba. Jos balsas pasidarė grubus, ji prisistatė esanti Jensenas Jakobis, kuris gyvena Švedijoje XVII amžiuje ir dirba fermoje.

1970 metais amerikiečių pastorius Džėjus Kerolis, besidomintis hipnoze, užhipnotizavo savo žmoną Dolores, norėdamas išgelbėti ją nuo galvos skausmų, o moteris staiga pradėjo save vadinti Gretchen ir prakalbo vokiškai. Pastorius susidomėjo šiuo reiškiniu ir kreipėsi pagalbos į specialistus. Su Dolores iš viso buvo pravesti 22 hipnozės seansai, jie buvo įrašomi į magnetofono juostelę. Įrašus ištyrę lingvistai padarė išvadą: taip gali kalbėti tik tas žmogus, kuriam vokiečių kalba yra gimtoji.

1974 metais Indijoje 32 metų Uttara Huddar per sustiprintus meditacijos seansus pamiršdavo gimtąją kalbą ir pradėdavo kalbėti bengalų kalba, tvirtindama, kad jos vardas yra Šarada. Su ja bendravę specialistai patvirtino, kad moteris iš tikrųjų kalba XIX amžiaus pradžios kalba, beje, niekaip nereaguoja į vėliau atsiradusius naujus žodžius.

Panašus atvejus nutiko Rusijoje, tiesa, jau XX amžiaus pabaigoje, todėl į Stivensono knygą jis nepateko. Vieno hipnotizuotojo pasirodyme moteris, vardu Lidija, prakalbo nesuprantama kalba, jos balsas pasikeitė ir pasidarė panašus į vyro.

Salėje buvę žiūrovai įjungė magnetofoną. Iš įrašo, perduoto lingvistams, paaiškėjo, kad Lidija prakalbo Kanados indėnų odavų kalba ir laikė save vyru, vardu Revatinas (“Šiaurės vėjas”), gyvenusiu XIX amžiaus pradžioje.

Kam kareiviui žinoti tiek kalbų?

Daktaras Stivensonas tokius reiškinius aiškino sielų persikėlimo teorija, kai po traumos arba transo būsenoje žmoguje netikėtai prabunda asmenybė, kuria jis kažkada buvo.

Tokią mintį išsakė ir kitas autoritetingas mokslininkas - australų psichologas Piteris Ramsteris, išleidęs knygą “Praėjusių gyvenimų paieška”, kurioje pasakojo apie savo eksperimentus. Jis užhipnotizuodavo savo studentę Sintiją Henderson, kuri tada galėdavo laisvai kalbėti senąja prancūzų kalba.

Bet daug tyrėjų abejoja, kad ksenoglosiją lemia tik sielų persikėlimas, nes yra faktų, netelpančių į šios teorijos rėmus. Pavyzdžiui, šveicarų psichologas Teodoras Flurnua 1899 metais tyrinėjo moters, vardu Helena, fenomeną, kuri užhipnotizuota tvirtino, kad moka marsiečių kalbą, pasakojo apie jos struktūrą ir lingvistines ypatybes. Flurnua konsultavosi su kalbininkais, ir tie pasakė, kad tai tikrai protingų būtybių kalba, kuri turi savo dėsnius, bet tokios kalbos neturėjo nė viena Žemės tauta.

2000 metais Rusijos laikraščiai pranešė apie Anapos gyventoją Nataliją Beketovą, kuri prakalbo daugybe kalbų ir tarmių, įskaitant senovės arabų, farsi, suahili ir kitomis, iš viso daugiau kaip šimtu kalbų. Natalija pasakojo, kad kažkada ji buvo prancūzų jaunuolis, vardu Žanas D’Everas. Tas jaunuolis žuvo Rusijoje per karą su Napoleonu. Jis buvo nudurtas durtuvo smūgiu. O toje kūno vietoje, kur buvo durta, Natalija turi didelį apgamą. Galima manyti, kad šiuo atveju kalbama apie reinkarnaciją, bet tai niekaip nepaaiškina kitų kalbų mokėjimo.

Kai kurie mokslininkai kelia versiją, kad ksenoglosija gali būti telepatinio ryšio tarp šiuolaikinio žmogaus ir žmonių iš praeities pasireiškimas, tačiau, kaip tas ryšys vyksta, niekas pasakyti negali.