Nuomonė, kodėl maisto racione neturi stigti baltymų

Iš tikrųjų esame sveiki tiek, kiek sveikai maitinamės.

Ateina metas, kai visi susimąstome dėl sąveikos tarp kūno ir aplinkos, suvokiame, kad mūsų sveikata yra absoliučiai susijusi su organizmui svarbia maisto medžiagų kokybe.

Tada imame nagrinėti daugybę straipsnių apie maistą, kreipiamės į dietologą ar dvasinius mokytojus, atkuriame energetinius kanalus ar griebiamės klasikos - vaistų. Deja, neretai nutolstame nuo paprastos ir lengvai suvokiamos tiesos, apie kurią, stengdamasi priminti mūsų kilmę, šaukia kiekviena kūno ląstelė.

Atgal prie pradmenų!

Motina kiaušialąstė ir tėvas spermatozoidas, kurie susideda iš baltymų, jungia ir perduoda toliau genetinę informaciją, suformuojant naują baltymų grandinę su nauju chromosomų rinkiniu (jos taip pat sudarytos iš baltymų!).

Tai, koks gims kūdikis, daugiausia sąlygoja motinos baltymų kokybė ir skaičius ir tik antraeiliškai tai paveikia į genus įrašyta informacija. Visa genetinė informacija - tai tik receptas, nurodantis, kaip formuoti įvairias kūno baltymų struktūras. Vadinasi, galime turėti nuostabų receptą, kaip statyti puikų ir sveiką kūną, tačiau, jei nėra pakankamai baltymų ar gauname juos netinkamu laiku, aukščiausio lygio genetinių gabumų nebus. Tai tas pats, kaip kepti pyragus, laikant rankose patį geriausią receptą, bet - be kokybiškų ingredientų.

Visos žmogaus kūno ląstelės - oda, raumenys, vidaus organai, nagai, plaukai, smegenys ir kaulų pagrindas - susideda iš baltymų. Kai su maistu gauname pakankamai kokybiškų baltymų, kūno ląstelės gali augti, atsinaujinti ir funkcionuoti geriausiame lygyje.

Tikriausiai nustebsite, bet baltymai yra pati svarbiausia struktūrinė medžiaga viskam, kas Žemėje gyva: virusams, bakterijoms, augalams ir gyvūnams. Kiekviena gyvybė yra tiesiogiai priklausoma nuo to, ar gali gauti baltymų.

Žinoma, į kraują iš maisto nepatenka svetimi, vienalyčiai baltymai, tokių didelių molekulių organizmas nepajėgus panaudoti tam, kad sukurtų pats savo ląsteles. Specialūs fermentai suskaido juos į mažytes daleles - aminorūgštis.

Būtent šias plyteles - aminorūgštis -mūsų organizmas naudoja tam, kad sukurtų pats savo ląsteles: kraują, raumenis, kaulus, sąnarius, hormonus... Kiekviena kūno ląstelė laukte laukia itin vertingų aminorūgščių, kad galėtų atsijauninti.

Baltymo molekulėje užkoduotas pats gyvybės supratimas; visų pirma yra baltymai, o tik po to - gyvenimas. Visa gyvybė Žemėje, pradedant virusais, baigiant žmogumi, kyla ir egzistuoja dėl baltymų.

Svarbu - baltymų kokybė

Žmogus, taip pat kaip bet kuris gyvas padaras, dauginasi, juda, vystosi ir net galvoja priklausomai nuo baltymų kiekio ir kokybės - tiek tų, kurių esama paties organizme, tiek tų, kurių gaunama su maistu.

Vertinant maistą, didžiausia verte pasižymi vaisiaus baltymai - kiaušinio baltymas ir žuvies ikrai, toliau pagal vertingumą seka pieno baltymai, tada - gyvūnų mėsa ir tik po to augalinės kilmės baltymai.

Brazilų gydytojas Josuė de Castras (1908-1973) parašė knygų seriją „Bado geografija“ (Geography of Hunger), kuriose galima rasti įvairias bado ir alkio apžvalgas. Manoma, kad pasaulyje kasmet baltymų stinga 15-ai milijonų žmonių. Daugiau nei pusė visų gyventojų sistemiškai patiria baltymų trūkumą maisto racione.

Sakysite: tai negali būti tiesa, kad nuo bado kenčia žmonės šalyse su itin išplėtota ekonomika! Išsivysčiusiose valstybėse iš tikrųjų konstatuotas didelis ir net per didelis tokio maisto vartojimas, kuriame gausu baltymų. BET! Faktas, kad produkte esama baltymų, dar nereiškia, kad jis yra vertingas aminorūgščių požiūriu.

Reikia turėti omenyje ir tai, kad absoliučiai visi produktai, taip pat ir tie, kuriuose yra baltymų, būna stipriai paveikiami chemiškai - jie konservuojami, gerinamas jų skonis, spalva, kvapas...

90 proc. maisto gamintojų, siekdami pelno, iš tikrųjų modifikuoja maisto produktus, paversdami juos į tam tikrus zombius. Apdorojimas keičia baltymų molekulinę struktūrą ir biologinę vertę, o tokie baltymai nebesugeba aprūpinti gyvo organizmo visaverčiais raidos komponentais. Pažeistos ir deformuotos šios baltymų molekulės, užuot padėjusios likti gyviems, didina organizmo intoksikaciją ir stimuliuoja audinių irimą.

Prieš 50 metų mūsų pagrindinė problema buvo prieinamų baltymų kiekis, o dabar - jų kokybė ir biologinė vertė!

Motinos pienas ir gyvūninės kilmės baltymai

Žmogui tinkamiausi ir svarbiausi yra gyvūninės kilmės baltymai, o iš jų patys vertingiausi, tie, kurie sąlygoja mūsų sveikatos pagrindą, įjungia geriausią įmanomą genetinę programą ir imuninę sistemą, yra motinos priešpienyje, o po to - ir motinos piene.

Kiekvienam asmeniui, gavusiam motinos pieno per pirmas savo gyvenimo minutes, visada bus didesni šansai likti gyvam stresinėje ir net toksiškoje aplinkoje. Todėl visoms motinoms, kurios negali žindyti kūdikio pačios, būtų patartina pirmus tris mėnesius pasinaudoti kokios nors kitos jaunos mamos pienu, kuri turi jo tiek daug, kad gali pamaitinti ne tik savo, bet ir dar vieną vaikelį.

Iki mūsų laikų užaugo kelios kartos, kurios buvo maitinamos dirbtiniu maistu ir savo gyvenimo pirmais mėnesiais negaudavo itin svarbių priešpienio baltymų ląstelių, kurių struktūra formavosi jau prieš milijonus metų. Pavojinga juokauti su tuo, kas buvo nekintama per tūkstančius kartų, o staigiai pakeista per pastaruosius 40 metų.

Vertinant maistą, didžiausia verte pasižymi vaisiaus baltymai - kiaušinio baltymas ir žuvies ikrai, toliau pagal vertingumą seka pieno baltymai (karvių, ožkų), tada - gyvūnų mėsa ir tik po to augalinės kilmės baltymai. Mano patarimas - neklausykite dvasinių vedlių, netikėkite brošiūromis, kuriose rašoma apie gyvūninių baltymų kenksmingumą!

Kai baltymų trūksta, organizme sutrinka fermentų sintezė, bet be jų negalima apsieiti norint paversti maistą energija.

Geriau įsigykite pirmakursiams medicinos studentams skirtos mokomosios literatūros apie anatomiją ir biochemiją ir sužinokite tiesą apie žmogaus organizmą!

Nėra baltymų - nėra geros sveikatos

Žinoma, nesame tik kūnas, verčiau esame gavę jį laikinai naudotis. Galime rinktis žaidimus, kuriuos žaisti, užimti visuomenėje bet kokius vaidmenis, įsivaizduoti save, kuo tik norime, bet kūnas funkcionuoja pagal savo dėsnius, ir, kai jie pažeidžiami, iškart pajuntame tai. Ir nepriklausomai nuo to, ar baltymų ląstelių regeneracijai negauna profesorius, kunigas, namų šeimininkė ar kiemsargis, visi turės vienodus simptomus -paspartėjęs organizmo audinių irimas ir sulėtėjęs atsikūrimas. Iš tikrųjų organizmui visiškai nesvarbu, koks yra mūsų išsilavinimas, dvasingumo laipsnis ir net teistumas, svarbiausia, ko jam reikia, - tinkamu laiku gauti kokybiškus komponentus, kad galėtų kurti kūno struktūrą.

Kodėl tyrėjai pagaliau pradeda kreipti dėmesį į baltymus ir sieti juos su ligomis, kurios žmonijai būdingos pastaraisiais dešimtmečiais? Todėl, kad baltymai ląstelėse yra visų gyvų organizmų pagrindų pagrindas. Jie užtikrina daugiau nei 20 gyvybiškai svarbių funkcijų. Baltymų neįmanoma pakeisti gydomaisiais preparatais ar kokiu nors kitokiu fiziniu, cheminiu ar biologiniu poveikiu organizmui.
Galite įvertinti, ar jūsų organizmas gauna pakankamai kokybiškų baltymų, tiesiog pažvelgdami į save veidrodyje.

Ryšys su laikysena

Ypač daug baltymų esama raumenų audiniuose. Išsivystę raumenys, aprūpinti geromis maisto medžiagomis, užtikrina taisyklingą laikyseną. Jei raumenys negauna reikiamo baltymų kiekio, jie netenka stangrumo, pasidaro suglebę, todėl atrodome vyresni, nei iš tikrųjų esame.

Sveikas asmuo, kurio kūne yra gana daug baltymų, be pastangų išlaiko tiesius pečius ir iškeltą galvą, jo krūtinė yra išstumta į priekį, pilvas įtrauktas, dubens kaulai, remdami vidaus organus, užima beveik horizontalią padėtį; pėdų skliautai taisyklingi, todėl eisena atrodo sportiška.

Sunku patikėti, kaip labai, teisingai besimaitinant, galima pagerinti prastą laikyseną, tačiau taip iš tiesų yra!

Kartą sudariau valgiaraštį vienai labai garbaus amžiaus poniai, ir maždaug po 7 mėnesių ji man prisipažino, kad pirmą kartą gyvenime sugeba be vargo išlaikyti tiesią nugarą.

Šiais laikais retai galima matyti gerą laikyseną ir taisyklingą eiseną. Mano nuomone, be visų kitų veiksnių, tai taip pat rodo ir baltymų deficitą mityboje.

Baltymai susiję ir su energija. Kai baltymų trūksta, organizme sutrinka fermentų sintezė, bet be jų negalima apsieiti norint paversti maistą energija. Todėl mažėja kraujospūdis ir formuojasi mažakraujystė.

Kraujospūdis - jėga, kokia kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles - gali būti normalus tik tada, kai kraujagyslės būna stiprios ir plastiškos. Kai jos atsipalaiduoja, netenka elastingumo ir išsitampo. Kadangi kraujo kiekis lieka toks pat kaip anksčiau, spaudimas į sieneles sumažėja ir per jas išteka mažiau kraujo plazmos, kurioje yra maisto medžiagų. Audinių ląstelės negauna pakankamai maistinių medžiagų, todėl atsiranda nuovargis.

Kadangi naktį kūno tonusas būna mažiausias, žemą kraujospūdį turintys asmenys rytais jaučiasi beveik išsekę. Jiems reikia pastangų atsikelti iš lovos, anksti rytą jie būna labai lėti ir lengvai suerzinami, iki tol, kol padidina kraujospūdį puodeliu stiprios kavos ar arbatos.

Tinkamai sukūrus valgiaraštį, kraujospūdį galima normalizuoti per 8 savaites.

Kita lėtinio nuovargio priežastis, ypač paplitusi tarp moterų ir vaikų, yra mažakraujystė (eritrocitų trūkumas kraujyje). Jie taip pat beveik visiškai susideda iš baltymų.

Kai trūksta baltymų, mažakraujystė formuojasi gana greitai ir išlieka iki pat momento, kai mityba pasidaro visavertiškesnė. Tiesa, mažakraujystės priežastis gali būti ir kitų maisto medžiagų trūkumas.

Svarbu organizmo apsaugai

Kai organizmas gauna daug baltymų ir mityba apskritai būna subalansuota, iš esmės padidėja jo gebėjimas priešintis ligoms ir infekcijoms.

Baltymų kiekis itin svarbus dviejų apsauginių mechanizmų veiklai - sintetinant antikūnus ir leukocitus. Antikūnai sintetinami kepenyse, jie „išgaudo“, nukenksmina bakterijas, bakterinius toksinus ir virusus. Asmenų, kuriuos vargina bakterinės ir virusinės infekcijos, kraujyje nėra pakankamai daug gama globulino.

Į itin išsekusį organizmą galima suleisti globulino, kuris išskirtas iš sveiko žmogaus plazmos. Ši procedūra kadaise net buvo rekomenduojama kaip peršalimo ligų profilaktika. Vis dėlto, kai mityboje esama gana daug itin vertingų baltymų, organizmas pats sintetina reikalingus antikūnus.

Kitas stebėtinas mechanizmas, padedantis išvengti infekcijų, yra specialių ląstelių fagocitų sintetinimas. Fagos graikų kalba reiškia ҅ėdrus҆, o citos - ‘ląstele҆’.

Dalis leukocitų cirkuliuoja limfoje ir kraujyje, bet kiti nejuda ir yra kraujagyslių sienelėse, alveolėse (nedidelėse oro pūslelėse plaučiuose) ir kituose audiniuose, kur jie lygiaverčiai su antikūnais rūpinasi mūsų sveikata. Kai tik bakterijos įsibrauna į organizmą, fagocitai suaktyvėja ir pradeda jas atakuoti (beveik taip pat, kaip tai daro amebos). Fagocitai susideda iš baltymų, todėl pakankamai daug fagocitų gali būti tik tada, kai valgome maisto, kuriame gausu baltymų.

Baltymai taip pat būtini ir virškinimui. Tam, kad skrandyje, plonojoje žarnoje ir kasoje būtų sintetinama pakankamai virškinimo fermentų, į organizmą turi patekti daug baltymų.

Skrandžio ir žarnų sienelėse esama specialių raumenų, pasirūpinančių tuo, kad maistas susimaišytų su skrandžio sultimis ir fermentais, o to reikia, kad maistas būtų efektyviai suvirškintas ir maisto medžiagos absorbuotųsi per žarnų sieneles į kraują. Kai organizme stinga baltymų, virškinimo organai nusilpsta: skrandis gali nusileisti, storoji žarna - susiraityti kaip gyvatė.

Taip pat nusilpsta ir kiti organai - gali formuotis gimdos ar šlapimo pūslės nusileidimas. Kai būna silpni žarnyno raumenys, dalis maisto gali likti nesuvirškinta. Kai nesuvirškintas maistas patenka į storąją žarną, formuojasi gausybė pūvančių bakterijų, mus kamuoja dujų kaupimasis.

Dėl silpnų raumenų storojoje žarnoje gali formuotis užkietėjimas. Bandymas jį naikinti minkštinamosiomis priemonėmis gali sukelti tokią būklę, kad maisto medžiagos iš organizmo šalinamos greičiau, nei jos spėja absorbuotis. Klizma dar labiau ištampo ir taip jau atpalaiduotas storosios žarnos sieneles. Atkurti normalų virškinimą galima tik tuomet, kai organizmui pakanka baltymų.

Be viso to, kas čia išvardyta, baltymai padeda užtikrinti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą organizme, neutralizuodami ir rūgštines, ir šarmines medžiagas, atlieka hormonų sintezės funkciją, užtikrina kraujo krešėjimą bei turi dar daug kitų funkcijų, be kurių neįmanomas normalus gyvenimas.

Prieš 50 metų mūsų pagrindinė problema buvo prieinamų baltymų kiekis, o dabar - jų kokybė ir biologinė vertė!

Reikalingos net norint atsikratyti perteklinio kūno svorio

Kai su maistu į organizmą patenka visos reikalingos statybinės medžiagos, kepenyse sintetinamas baltymas albuminas, kuris būtinas šlapimui gamintis.

Kai kraujas srūva kapiliarais, kraujospūdžio jėga įstumia kraujo plazmą į audinius ir kraujas pasidaro tirštesnis.

Albuminai iš ląstelių prijungia kraujyje skystą plazmos dalį kartu su šlakais, esančiais joje: šlapalu, šlapimo rūgštimi, anglies dioksidu ir kitais medžiagų apykaitos produktais. Šios medžiagos kartu su krauju patenka į inkstus ir plaučius, o tada pašalinamos iš organizmo.

Kai baltymų nepakanka, taip pat būna per mažai ir albuminų, o medžiagų apykaitos galutiniai produktai nevisiškai pašalinami iš audinių.

Net dėl nedidelio baltymų trūkumo organizmo audiniuose pamažu ima kauptis perteklinis skystis. Neretai žmonės palaiko tai kūno antsvoriu ir bando atsikratyti jo, sumažindami maisto kiekį, o taip dar labiau sustiprinamas baltymų deficitas. Skysčio kiekis audiniuose daugėja, rytais matyti, kad veidas ir rankos patinę, po akimis atsiranda maišeliai, tinsta čiurnos (ypač į dienos pabaigą). Tokia būklė įmanoma tarp bet kokio amžiaus žmonių.

Asmenys, kurių audiniuose kaupiasi perteklinis skystis, iš tikrųjų neatrodo blogai, tačiau išorė šiuo atveju yra apgaulinga.

Visose mitybos programose, kurios skirtos kūno svoriui mažinti, yra daug baltymų. Taip pat svarbu išsaugoti raumenų ir kaulų masę, o daugelio moterų ji būna per maža.

Vartojant pakankamai vertingų aukštos kokybės baltymų ir užsiimant vidutinio krūvio fizine veikla, dažniausiai jau per pirmą savaitę pavyksta numesti 3 kg kūno svorio. Iš jų apie 1-1,2 kg būna riebalai, o kita yra perteklinis skystis, kuris susikaupė audiniuose.

Neretai būna sunku pakeisti valgiaraštį, kad su paprastu maistu kasdien gautume reikiamą kokybiškų baltymų kiekį. Vis dėlto tai įmanoma, tik reikia suprasti, jog tai tiesiog būtina, ir norėti pakeisti ankstesnį gyvenimo būdą.

Autorius: Anželika Kuznecova, profesionalaus sporto mitybos, dietinio maisto, maisto papildų specialistė ir konsultantė, sertifikuota Šveicarijoje. Ypač domisi sporto mityba ir biochemija.