Įdomūs faktai apie šokoladą

Šokoladas - vienas dažniausiai naudojamų ingredientų įvairiems konditeriniams gaminiams, pagamintas iš fermentuotų skrudintų maltų kakavos pupelių. Dažniausiai šokoladas saldinamas cukrumi, taip pat maistiniame šokolade naudojamos kitos sudėtinės dalys. Šokolado aktyvioji medžiaga – teobrominas. 

Kakavmedžiai, iš kurių gaunamos kakavos pupelės, auga Lotynų Amerikoje, vėliau dėl didelės paklausos pradėti auginti Afrikoje. Jau prieš 2600 metų majai gėrė šokoladą, o į Europą šokoladą atvežė Kolumbas. 

Dabartinį šokoladą XIX amžiuje išrado šveicarai Henri Nestle, išradęs šokolado miltelius, ir Daniel Peter, išradęs pienišką šokoladą. Rudolfas Lindras patobulino šokolado maišymo procesą, dėka jo patobulinimo buvo galima gauti vientisą masę, iš kurios buvo pradėti gaminti šokoladiniai saldainiai. 1888 m. šokolado gamyba atkeliavo į Lietuvą, Kaune pradėjo veiklą pirmoji šokolado ir cukrinės konditerijos įmonė.

• Moksliškai įrodyta, kad šokoladas stimuliuoja “laimės hormono” – serotino – gamybą. Tačiau žinoma ir kita tiesa: į šokolado sudėtį įeinantis kakavos aliejus yra puiki kosmetikos priemonė – jis švelnina odą, saugo ją nuo suglebimo ir netgi šiek tiek patempia. Todėl pašildytą iki kūno temperatūros šokoladą galima naudoti kaip puikią drėkinančią kaukę sausai veido odai. 

• Kartųjį šokoladinį skystį indėnai vartojo kaip afrodiziaką ir dopingą. Remiantis ispanų konkistadorų pasakojimais, actekų vadas Montesuma kiekvieną rytą pradėdavo 50 ąsotėlių karšto gėrimo „čokolatio“, kuris suteikdavo energijos kūnui ir aštrumo protui. Be to, jis gėrė šokoladą prieš eidamas į haremą lankyti daugybės savo žmonų. Šokoladą krimsdavo ir nenuorama Kazanova, mat jis suteikdavo jam vyriškumo galios. 

• Amerikiečių ir švedų tyrimas patvirtino, kad valgant šokolado du ar tris kartus per savaitę, mirštamumas nuo širdies ligų mažesnis 66 procentais, o jei šokolado vartojama rečiau, tai ir tokia rizika krenta mažiau, rašoma tyrimo ataskaitoje, kurią paskelbė žurnalas „Journal of Internal Medicine“. 

• Anot dietologų, iš saldumynų vertingiausias yra juodasis šokoladas, nes jis turi daug antioksidantų ir apsaugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Nors pieniškas šokoladas daug kam skanesnis, vertingų medžiagų jis turi mažiau. 

• Harvardo universiteto (JAV) profesorius Davidas Edwardsas sukūrė aerozolio pavidalo šokoladą, kuriame beveik nėra kalorijų. Aerozolį sudaro labai smulkios keturių skonių šokolado dalelės: avietinio, mėtinio, mango ir įprastinio pieniško. Pakanka ant liežuvio užpurkšti 1-2 dozes „orinio šokolado“ ir lieka pojūtis lyg suvalgius gabalėlį tikro šokolado. 

• Anot profesoriaus, školadinis inhaliatorius padės pajusti visavertį šokolado skonį, nors į organizmą pateksiantis gliukozės ir kalorijų kiekis bus minimalus: „Šis išradimas padės sumažinti nutukimo ir II tipo cukrinio diabeto išsivystymo riziką“. 

• Valgant šokoladą gerėja matematiniai gebėjimai - tyrimo dalyviams savanoriams, kurie gerdavo karštą kakavą, papildytą medžiagomis, kurių yra šokolade, geriau sekėsi skaičiuoti. Taip pat jie ne taip greitai protiškai pavargdavo ar jausdavosi išsekę. 

• Žmogaus medžiagų apykaita vyksta taip, kad būtų išlaikyta normali rūgščių - šarmų pusiausvyra, o jei šis santykis kinta, sveikata stipriai pablogėja. Tačiau organizmo terpė rūgštėja ne nuo rūgščių vaisių ar daržovių! Nors ir labai būtų keista, šokoladas yra saldus, bet organizmą rūgština. 

• Tokį patį poveikį turi ir makaronai su užtarkuotu sūriu, duona su dešra, žuvis su ryžiais. Tačiau šių maisto produktų nereikėtų atsisakyti, nes yra daugybė tokių, kurie veikia priešingai ir rūgštis padeda pašalinti. Pavyzdžiui, šarminį poveikį turi citrina. 

• Briuselyje gaminamas šokoladas, kuris nekenkia dantims. Šokolado gamyboje vietoje sacharozės gaminama izomaltuliozė. Abi šias šokolado rūšis patvirtino burnos sveikatos organizacija „Tooth Friendly International“. 

• Šokoladas smegenyse padidina junginio feniltalamino koncentraciją. Šis junginys sukuria pojūčius, primenančius juntamus tuomet, kai įsimylima. Tyrimas aptiko, kad burnoje ištirpus šokoladui visos smegenų zonos gavo didesnį ir ilgesnį pasitenkinimo pliūpsnį nei iš bučinio. Šokoladas taip pat privertė dažniau plakti širdį: dvylikos savanorių širdies plakimas padažnėjo nuo 60 kartų per minutę iki 140. 

• Vokietijos mokslininkų grupė nustatė, kad nedidelis kiekis juodojo šokolado leidžia efektyviai kovoti su hipertonija. Anot jų, šokoladas padeda labiau nei dieta, siūlanti vartoti mažai riebalų turintį maistą. Naujausi tyrimai parodė, kad į tamsiojo šokolado sudėtį įeina polifenoliai, kurie mažina kraujo spaudimą. 

• Šokoladas padeda moterims geriau iškęsti „kritinių dienų“ negalias, mano JAV Kalifornijos valstijoje dirbanti medikė Deborah Wosterhouse.