Monstrai Kanadoje: Princo Edvardo sala

Princo Edvardo sala yra pati mažiausia Kanados provincija, kurios plotas yra vos 5686,03 km2. Už antrą pagal dydį Kanados provinciją - Naująją Škotiją, sala yra mažesnė devynis su pusę karto. (paranormal.lt)

Ne vien tik dydis daro Princo Edvardo salą nedidele. Kita priežastis - gyventojai. Pagrindinėje saloje gyvena 146 tūkstančiai gyventojų ir dar apie 230 gyvena mažose salelėse, įeinančiose į provinciją. Tai maždaug prilygsta Bario miestui Ontarijo provincijoje.

Princo Edvardo sala yra viena iš jūrų provincijų Šventojo Lauryno įlankoje ir nuo kitų dviejų (Naujojo Brunsviko ir Naujosios Škotijos) atskirta 225 km pločio sąsiauriu.

Pagrindinė sala žinoma žemės ūkiu (saloje iškasama 25 proc. Kanadoje užauginamų bulvių), paplūdimiais su raudonu smėliu, jūrų gėrybėmis. Saloje veikia 63 švyturiai ir joje gyvena monstras, gal net ne vienas...

Milžiniška jūrų gyvatė

Vietiniai gyventojai į Princo Edvardo salą atvykusius pirmuosius europiečius įspėjo apie didžiulę gyvatę, gyvenančią vandenyje prie didelės salos krantų. Persikėlėliams nereikėjo ilgai laukti susitikimo su šia gyvate. Tai yra 12-20 m ilgio monstras su trumpu rausvai rudu tamsiu kailiu ir arklio galva. Gyvatės kūnas sudarytas iš kuprų, kurios pakyla ir nusileidžia jai judant.

Gyvatė yra matoma ir mūsų laikais. Vietinė gyventoja Kerolė Livingston knygos „Princo Eduardo salos istorijos ir legendos“ autorei Džiulei Votson papasakojo, kad jos tėvas ir dėdė 1980 metais žvejojo iš valties prie Vest Pointo švyturio, kai prie jų priartėjo gyvatė. Gyvūnas paprasčiausiai iškėlė savo arklišką galvą iš vandens, pažvelgė į žvejus ir nuplaukė šalin.

Laikraštyje „Island Press Limited“ išspausdintame straipsnyje pranešama, kad 1992 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais jūrų gyvatę matė devyni žmonės.

Vienas iš paskutinių pranešimų apie pastebėtą monstrą buvo 2002 metais, kai Elison Elis su anūku ir proanūkiu nuvyko į Vakarų Keipą pasivažinėti keturračiais. Netrukus jie pamatė, kad kažkas plaukia vandenyno paviršiumi.

- Vandenyje nebuvo jokio bangavimo, - papasakojo moteris laikraščio „Island Press Limited“ korespondentui. - Visai netoli kranto buvo matyti iš vandens iškilusi galva, maždaug dviejų pėdų dydžio.

Jie žiūrėjo, kaip jūrų monstras plaukia vandeniu, paskui save palikdamas pėdsaką kaip valtis.

- Man jau 83 metai, tačiau aš niekada nemačiau ir negirdėjau nieko tokio, kas galėtų paaiškinti, ką mes tuomet pamatėme, - pasakė Elis.

Šlagas (Sluagh)

Kai žmonės persikelia į naujas vietas, jie su savimi legendų pavidalu atsineša dalelę savo tėvynės.

Į Princo Edvardo salą atplaukę škotai atsigabeno ir pasakojimus apie Šlagą (beveik 40 proc. provincijos gyventojų yra škotų kilmės).

Šlagas (Sluagh) - didelis būrys juodų paukščių, galinčių nusinešti nieko neįtariančius žmones. Tam, kad paukščių būrys atrodytų baisesnis, buvo pasakojama, kad kiekviename paukštyje yra nusidėjėlio siela.

Būrys galėjo pavogti žmones iš jų namų naktį, jei paliekami neuždaryti langai, arba dažniau, kai žmogus vienas pats naktį eidavo gatve.

Daugumai Šlago aukų sugrįžti nepavyko, tačiau keliems laimingiesiems pasisekė. Jie atsibusdavo tarsi iš kokio transo miške, toli nuo savo namų, visiškai nesuprasdami, kai ten atsidūrė.

Šie įvykiai dažniausiai vykdavo netoli Beifildo miesto, pelkėtoje vietovėje, kur, kaip buvo pasakojama, gyveno demoniški paukščiai.

Fėjos

Škotai ne tik atsigabeno su savimi pasakojimus apie paukščius, tačiau, panašu, fėjos irgi su jais kartu atkeliavo iš kitos Atlanto pusės.

Fei Hilo medis Govanbrajuje buvo laikomas fėjų namu saloje. Žmonės, besilankantys Fei Hile, buvo perspėjami, kad su šiomis fėjomis reikia elgtis atsargiai, nes jos yra labai piktos.

Fėjos gyveno ne vien tik Fei Hile, bet ir Princo Edvardo saloje augančiame miške. Jų garsūs balsai ir juokas dažnai pasigirsdavo, kai aplinkui nieko nebūdavo, taip bandant įvilioti vienišą žmogų. Yra pasakojama, kad fėjos šiame rajone kankindavo šeimas, kartais vaikus įviliodavo į miško gilumą.

1983 m. sausio 7 d. žurnale „The Island Magazine“ buvo rašoma, kad fėjos galėjo iš lovytės pagrobti kūdikį ir vietoje po palikti „pamestinuką“.

Straipsnyje buvo minima jauna Kelių šeima. Vieną dieną moteris išėjo į lauką padėti darbuotis savo vyrui, namuose palikusi mažą simpatišką berniuką. Kai jie grįžo namo, iki tol buvęs gražus, stiprus ir sveikas berniukas atrodė išblyškęs ir paliegęs. Berniukas augo, tačiau niekada nebegalėjo pasigirti gera sveikata. Kaimynai vaiką ėmė vadinti „Fėjų vaiku“, nes buvo įsitikinę, kad jį su tikruoju Kelių sūnumi sukeitė fėjos. Pikta ir žiauri vaiko elgsena nepadėjo išsklaidyti šių gandų. Kai jaunuolis mirė, vos sulaukęs 19 metų, jis buvo palaidotas naktį.

Didžiapėdis

Nors tarp Princo Edvardo salos ir žemyno yra 13 km atstumas, saloje taip pat yra pasakojama apie didžiapėdį.

Saloje gyvenantis muzikantas Natanas Vilis tvirtina, kad filmavimo grupė, su kuria saloje 2005 metais filmavo vaizdo klipą, sutiko sniego žmogų.

Kai klipo filmavime dalyvaujantys aktoriai bėgiojo po pievą, netoliese jų buvo pastebėtas „pūkuotas žmogus“, judantis keturpėsčias, kuris po to sustojo, atsistojo ant kojų ir pasislėpė miške. Daugelis filmavimo grupės narių buvo per dideliu atstumu, kad gerai įsižiūrėtų į būtybę.

- Vienintelis žmogus, kuris turėjo realią galimybė aiškiai matyti jį, buvo vaikinas su kamera, - papasakojo Vilis „The Endangered Left“ internetiniam puslapiui. - Kiti turėjo laukti, kol bus apdorota nufilmuota medžiaga.

Gamtininkai teigia, kad pats didžiausias Princo Edvardo saloje gyvenantis gyvūnas yra kojotas, tai ką matė filmavimo grupė, tikrai jo nepriminė.

Taip pat mažai tikėtina, kad didžiapėdis judėjo salos laukais ir miškais, todėl neryškus vaizdo įrašas buvo klasifikuotas kaip falsifikacija.