Nenorintiems skiepų ruošiamas botagas?

Europos valstybės viena po kitos ėmė kalbėti apie įvairius suvaržymus žmonėms, kurie nenorės skiepytis nuo COVID-19, - kad jie gyvens kaip karantine, nors pasiskiepijusiems jis pasibaigs. Lietuva paprastai neišradinėja dviračio ir pritaiko sau „geruosius pavyzdžius". Tiesa, apie priverstinę vakcinaciją masiškai dar nekalbama, tačiau net prezidentui patarinėjančioje sveikatos ekspertų taryboje jau yra pasisakančių apie būsimus apribojimus.

Baudos nepaklusniesiems

Štai San Marino sveikatos apsaugos, socialinės politikos ir saugumo valstybės sekretorius (ministras) Robertas Ciavata pareiškė, kad jo šalis veikiausiai taps pirmąja pasaulyje, pasiekusia kolektyvinį imunitetą nuo koronaviruso - tikimasi paskiepyti 70 proc. savo piliečių. Vakcinacija nebus privaloma.

„Bet svarstomas variantas įvesti mokestį už gydymą koronavirusu užsikrėtusiems žmonėms, jeigu jie atsisakė skiepytis", - pažymėjo pareigūnas.

Jungtinės Karalystės Vyriausybės atstovai jau paskelbė, kad barai ir restoranai, taip pat kai kurios kitos paslaugų įstaigos ateityje gali neįsileisti nuo COVID-19 nepasiskiepiusiųjų.

Botago ir riestainio principas

Apie diskriminacines nepasiskiepijusiųjų sąlygas Lietuvoje pirmasis prabilo Saulius Skvernelis. Tada, kai dar buvo premjeru.

„Kas turės skiepą, tam bus visiškai kitos keliavimo, bendravimo, verslo sąlygos, nei tam, kuris bus rizikos grupėse", - rugsėjį pareiškė tuometinis ministras pirmininkas.

Tiesa, vakar jis su „Vakaro žiniomis" kalbėjo jau nebe taip kategoriškai.

„Apie jokią prievartą neturi būti kalbama. Žmonės patys priims sprendimus, kaip jie nori apsisaugoti - pasiskiepydami ar be skiepų. Kas abejoja dėl skiepų - jų teisė nesiskiepyti. O dėl mano minėtų palengvinimų - net neabejoju, kad jie bus. Tačiau tai bus ne Lietuvos sprendimas. Natūralu, kad pasiskiepiję ir turintys tai įrodančius dokumentus bus lengviau įleidžiami į kitas šalis, galės laisviau skraidyti. Mūsų Vyriausybė jokių palengvinimų nesvarstė - kad, pavyzdžiui, jie galės vaikščioti be kaukių. Nemanau, kad San Marino siūlymas yra protingas. Geriausia išeitis - asmeniniai pavyzdžiai ir kad mūsų nuomonės formuotojai - Katalikų bažnyčia, autoritetą turintys asmenys - kviestų skiepytis", - sakė S.Skvernelis.

S.Skvernelis - ne vienintelis, prabilęs apie nevienodų sąlygų sudarymą pasiskiepijusiems ir tą daryti atsisakiusiems. Štai Sveikatos ekspertų tarybos, pandemijos suvaldymo klausimais patarinėjančios prezidentui Gitanui Nausėdai, narė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. Aurelija Žvirblienė LRT sakė, kad priverstinės vakcinacijos nebus, bet... teks skiepytis, jei žmogus norės gyventi visavertį gyvenimą.

„Tie, kurie norės pasiskiepyti, turės tą galimybę, žmonės turės pasirinkimo laisvę. Jeigu nenorės apsisaugoti, išvengti infekcijos, tai jau turbūt jų asmeninis reikalas. Nepasiskiepijęs žmogus turės gyventi taip, kaip mes dabar gyvenam - turės save riboti, pavyzdžiui, negalės į užsienį išvažiuoti ir panašiai", - paaiškino A.Žvirblienė.

Ramu, bet tik kol kas

Kiti tarybos nariai „Vakaro žinias" užtikrino, kad bent jau kol kas apie jokius suvaržymus nepasiskiepijusiems nekalbama.

„Ekspertų taryboje buvo kalbėta apie komunikaciją - kaip žmonėms pateikti informaciją. Apie jokias lengvatas ar prievartą nebuvo kalbama. Pats žmogus turi suprasti, kad vakcinavimas yra pati efektyviausia priemonė. Bet visos kitos priemonės irgi turi būti taikomos, nes be jų norimo rezultato nepasieksime", - teigė Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos direktorė Neringa Tarvydienė.

Toje pačioje taryboje dirbantis Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis antrino kolegei.

„Sprendimai, kad kažkas galės keliauti tik tuo atveju, jei turės skiepų pasą, tikrai bent kol kas nebuvo svarstomi. Tik sutarėme, kad geriausia skatinti skiepytis yra pateikiant pozityvius pavyzdžius. Žinoma, nenutylint galimų rizikų.

Aš asmeniškai nepalaikyčiau nei riestainio, nei botago principo, nes tai niekada nieko gero neduoda. Manau, tikrai netrūks norinčių skiepytis, tik gal garsiau girdisi tie skeptikai", - sakė J.Augutis.

Jokie prievartos veiksmai kol kas neplanuojami ir europiniu mastu, kaip minėta, jas planuoja tik atskiros valstybės.

„Nei Europos Parlamente, nei Europos Komisijoje kol kas apie tai nediskutuojama, nes visi supranta, jog svarbiausia skleisti ne nesąmones apie vakcinos žalą, o šnekėti apie tai, kad ji yra vienintelis išsigelbėjimas. Žmonės išsigydė daugelį infekcinių ligų būtent vakcinos pagalba. Svarbiausia, kad valdžia užtikrintų, jog vakcinų užteks visiems norintiems, ir kad jos pasiektų laiku. Pamatysime, kad pasiskiepiję medikai ar socialiniai darbuotojai neserga - ir tai bus didžiausias stimulas pasiskiepyti net didžiausiems skeptikams, jokios bausmės čia nepadės.

O verslas, jei norės, galės paskatinti kokia nors papildoma išeigine diena ar dar kuo nors, nes dėl pandemijos būtent verslas labiausiai ir stringa. Vietoj to, verslas galėtų prisidėti prie teigiamos nuomonės apie skiepus formavimo", - įsitikinęs mediko išsilavinimą turintis europarlamentaras Juozas Olekas.

Iškilmingas pažadas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas visų valdančiųjų vardu užtikrino: „tikrai netaikysime nei botago, nei meduolio principo".

„Jokių vėzdų šiuolaikiniame pasaulyje būti negali. Svarbiausia - teigiami pavyzdžiai. Jei pirmą vietą skiepų kabinete jau rezervavosi premjerė Ingrida Šimonytė, tai antra dar laisva - rezervuojuosi aš ir viešai skiepysiuosi. Nėra kito būdo kaip teigiami pavyzdžiai. O tai, ar pasiskiepijęs galės vaikščioti be kaukės, ar negalės - tik detalės", - tikino A.Matulas.

Pasak jo, gali būti, kad kitos šalys nuspręs, jog pasiskiepiję galės į jų teritoriją įvažiuoti be inkubacinio periodo. Tam turės atsirasti skiepų pasai. Tačiau kol kas neaišku, ar jie būtų elektroniniai, ar popieriniai, kuriuos turėtume nešiotis privalomai, ir kitų grynai techninių dalykų.

Situaciją komentuoja gydytojas hematologas, habilituotas daktaras Prof. Eduardas VAITKUS:

Jokie apribojimai nepasiskiepijusiems nėra pateisinami. Juk priešingu atveju būtų pripažįstama, kad žmogaus kūnas - nebe jo, o valstybės ar valdžios, nuosavybė. Šitokio klausimo iškėlimas yra visuomenės testavimas, kiek mes pasiduodame totalitarinės valstybės krypčiai. Nes totalitarinėje valstybėje, pavyzdžiui, vaikai yra ne jūsų nuosavybė. Valstybė rūpinasi vaikais, ji viską už jus nusprendžia. Mūsų LRT šitą visuomenės testavimą jau pradėjo prieš Seimo rinkimus. Nepaisant to, Lietuvos žmonės į Seimą išrinko mažiausiai dvi partijas, kurios pasisakė už priverstinį skiepijimą - Laisvės partiją ir Liberalų sąjūdį. Pats dalyvavau Seimo rinkimuose, todėl teko apie tai su jų atstovais diskutuoti. Konservatoriai už prievartą nepasisakė, tačiau konkrečiai jų lyderis Gabrielius Landsbergis praėjusią kadenciją buvo vienas iš projekto, kuriuo norėta įteisinti privalomus skiepus nuo kai kurių ligų (tiesa, COVID-19 ten dar nebuvo minimas), autorių. Todėl visai nenustebčiau, kad naujoji valdžia, turėdama tokį požiūrį, privalomą skiepą nuo koronaviruso įteisins.

Skiepai - nuostabus žmonijos išradimas, nuostabi profilaktikos nuo infekcinių ligų priemonė. Tačiau valstybė juos turi skatinti ne baudimais, o pozityviais veiksmais - premijomis, paskatinimais ir t.t. Bet ir neturi būti nutylima jų rizika bei neturi būti taikoma prievarta.

U.von der Leyen: ES šalys skiepijimą nuo COVID-19 pradės tą pačią dieną

27 ES valstybės narės ketina pradėti skiepijimą nuo COVID-19 „tą pačią dieną", taip parodydamos vienybę, teigia Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.

Šiuo metu vis pasigirsta raginimų ES spartinti vakcinos nuo COVID-19 patvirtinimo procesą ir pasivyti Jungtines Valstijas bei Jungtinę Karalystę, kurios jau pradėjo skiepyti žmones vakcina, kurią pagamino bendrovės „Pfizer" ir „BioNTech".

Autorius: Danas Nagelė