Keturi vyro ir žmonos santykių tipai – kurį pasirinkote jūs?

Suaugę žmonės įsimyli ir susituokia. Iki vestuvių visų porų santykiai klostosi panašiai – viską užgožia meilės euforija. Po vestuvių partneriai pasirenką vieną iš keturių populiariausių santykių modelių. Ką verta apie juos žinoti?

TĖVAS ir VAIKAS

Tokiuose santykiuose vienas partneris prisiima visą atsakomybę už abu ir imasi suaugusiojo vaidmens. O kitas atlieka vaiko vaidmenį.

Vienu atveju tėvo vaidmenį atlieka vyras. Jis planuoja ateitį, rūpinasi biudžetu, pasakoja žmonai, kaip gyventi, draudžia jai ar leidžia susitikinėti su draugėmis.

Ji yra vaikas. Ji skraido padebesiais, šiandien nori „šios gražios suknelės“, o rytoj „tų mielų batų“, papučia lūpas ir įsižeidžia, jei kažkas nepatinka. Ji nemoka tvarkyti pinigų – viską išleidžia iš karto, neviršydama vyro skiriamų lėšų. Tokiose šeimose žmona savo vyrą dažnai vadina „tėčiu“.

Kitu atveju vaidmenys būna pasiskirstę atvirkščiai. Moteris tampa rūpestinga mama, o vyras – mažu vaiku. Poroje visus sprendimus priima žmona; kur ilsėtis, kur apsipirkti, ką rengtis, kaip paskirstyti šeimos biudžetą. Vyras paklūsta ir kiekvieną žingsnį žengdamas atsiklausia žmonos. O jei šeimoje yra vaikų, žmonai atrodo, kad ji turi dar vieną vaiką vyro pavidalu, o vyras dažnai žmoną vadina „mūsų mama“.

Šeimos su tokiu vaidmenų pasiskirstymu yra gana stiprios, kol vienas iš partnerių pradeda maištauti dėl nuolatinių apribojimų ir pradeda norėti išsilaisvinti, o kitas pavargsta viską tempti ant savo pečių.

IDEALŪS TĖVAI

Tokios poros gyvenimas kupinas darbų ir rūpesčių: darbas, ipoteka, vaikai.

Partneriai dirba „dėl šviesesnės ateities“ ir tikisi, kad tada, kai bus finansiškai stipresni, jie pradės gyventi realiai. Šeimą sieja geri draugiški santykiai, tačiau dažnai pasigirsta frazių: „Tai nebūtina, reikia pataupyti“, „Pailsėsime su tėvais kaime, bet būsto paskolą padengsime anksčiau“, „Vaikams svarbus dėmesys“, „Pailsėsime kartu, kai vaikai užaugs“. Viskas sukasi apie tolimą geresnio gyvenimo tikslą, o dabartyje yra tik apribojimai.

Tokiose santuokose yra pinigai, bendras reikalas, tačiau trūksta emocijų ir gyvenimo „dabar“. Jei vienas iš partnerių randa emocijų kitur, tada santuoka išyra, o kitas nesupranta, kodėl taip atsitiko: „Kodėl buvau žiauriai išduotas, nes arėme dėl bendros laimės?“

VAIKŲ DARŽELIS

Vakarėliai, draugai, susitikimai, renginiai – poros kasdienybė sklandžiai sueina į triukšmingus savaitgalius ir šventes. Pora gyvena šia diena, negalvoja nei apie ateitį, nei apie tai, kaip atsistoti ant kojų. Net dviese jie būna retai – nuolatinės kelionės, smagios kompanijos, verslas.

Tokios santuokos tik iš išorės atrodo idealios. Iš tikrųjų abu partneriai bijo atsakomybės. Jie bijo imti reikalus į savo rankas. Juk reikia dirbti su santykiais, rodyti suaugusiųjų poziciją. Būti vaiku lengviau ir patogiau.

DU SUAUGĘ

Dviejų suaugusiųjų pora remiasi abipuse pagarba, atsakomybe ir meile. Abu iš tokių santykių patiria džiaugsmą ir pasitenkinimą. Partneriai jaučiasi apsaugoti, palaikomi artimo žmogaus ir kartu savarankiški. Jie neleidžia kitiems (netgi tėvams) kištis į savo gyvenimą su patarimais ir rekomendacijomis, kaip reikia gyventi. Jie patys kuria sau patogią atmosferą.

Partneriai klauso dėmesingai ir girdi vienas kitą. Jiems svarbu, kad abu poroje jaustųsi gerai, nepažeisdami asmeninių ribų, atsižvelgdami į kito norius ir poreikius. Taip elgiasi stiprūs nepriklausomi žmonės, kurie vertina save, gerbia partnerį ir daro tai su meile.