Prieš 536 METUS: maras, badas, sausra, šaltis ir paslaptingas rūkas, kuris tęsėsi 18 mėnesių

Istorijos metraščiuose yra metų, kurie išsiskiria kaip ypač katastrofiški. Viduramžių istorikas Maiklas Makormikas (Michael McCormick) į klausimą, kurie metai buvo patys blogiausi gyventi, atsako vienareikšmiškai: 536-ieji. 536 m. pranoko net 1349 m. Juodosios mirties ir 1918 m. gripo pandemijos baisumus. 536 m. Europoje prasidėjo precedento neturintis tamsos ir nevilties laikotarpis.

Tais lemtingais metais Europą, Artimuosius Rytus ir dalį Azijos apėmė paslaptinga migla, panardinusi juos į amžiną tamsą, trukusią stulbinančius 18 mėnesių. Bizantijos istorikas Prokopijus šį šiurpų reiškinį aprašė kaip silpną, į mėnulio šviesą panašią saulės šviesą ištisus metus. 536 m. vasarą labai nukrito temperatūra: nuo 1,5 °C iki 2,5 °C. Dėl šio staigaus atšalimo prasidėjo šalčiausias dešimtmetis per pastaruosius 2 300 metų, dėl to buvo nualintas derlius ir kilo visuotinis badas. Per šį precedento neturintį vasaros atšalimą Kinijoje netgi iškrito sniegas.

Vos po kelerių metų, 541 m., romėnų Pelusijaus uostą Egipte užklupo burbulinis maras, žinomas kaip Justiniano maras. Ši mirtina liga sparčiai išplito rytinėje Romos imperijos dalyje, išnaikindama nuo trečdalio iki pusės gyventojų ir pagreitindama galutinį Romos imperijos žlugimą. Ekstremalių oro sąlygų ir pražūtingo maro derinys įstūmė Europą į ekonominio sąstingio epochą, trukusią daugiau nei šimtmetį.

Šimtmečius istorikai bandė išsiaiškinti šių katastrofiškų įvykių priežastis. Pagaliau pavyko padaryti proveržį. Maiklo Makormiko (Michael McCormick) ir glaciologo Polo Majevskio (Paul Majewski) vadovaujama komanda iš Meino universiteto Klimato kaitos instituto atliko itin tikslią Šveicarijos ledyno ledo analizę.

Rezultatai rodo, kad kataklizminis ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje sukėlė paslaptingus debesis, kurie 536 m. Šiaurės pusrutulį apgaubė tamsa. Po to sekė dar du galingi išsiveržimai 540 ir 547 m., kurie dar labiau pablogino jau ir taip baisią padėtį. Vulkanų aktyvumo ir vėlesnių maro protrūkių derinys įstūmė Europą į ilgalaikį ekonominį nuosmukį.

Kruopštus ledo branduolių tyrimas leido istorikams pažvelgti į Romos imperijos žlugimą ir viduramžių ekonomikos atsiradimą per naują prizmę. Ledas fiksuoja ne tik stichines nelaimes, bet ir žmogaus sukeltą taršą, todėl galima išsamiai apibūdinti susipynusius veiksnius, lėmusius šį audringą istorijos laikotarpį. Pasak Oklahomos universiteto viduramžių ir romėnų istoriko Kyle'o Harperio, šis naujas įrašas atskleidžia sudėtingą žmogaus veiksmų ir gamtos jėgų santykį.

Apmąstome katastrofiškus 536-uosius metus, kurie labai primena trapią pusiausvyrą tarp žmonių civilizacijos ir gamtos jėgų. Iš šio niūraus istorijos tarpsnio išmoktos pamokos neabejotinai padės mums suprasti, kaip visuomenė gali atlaikyti krizės laikotarpius ir iš jų išeiti stipresnė nei bet kada anksčiau.