Jaunasis velnias klausia senojo: "Kaip tau pavyko pasiųsti tiek daug sielų į pragarą?"

Aktualu.

Jaunasis velnias klausia senojo:

- Kaip tau pavyko pasiųsti tiek daug sielų į pragarą?

Senasis velnias:

- Per baimę!

Jaunasis:

- Gerai! O ko jie bijojo? Karo? Bado?

Senasis velnias:

- Ne... Ligos!

Jaunasis:

- Ar jie nesirgo? Ar jie nemirė? Ar nebuvo vaistų?

Senasis:

- Susirgo. Jie mirė. Buvo vaistas.

Jaunasis:

- Nesuprantu.

Senasis:

- Atsitiktinai nusprendė, kad vienintelis dalykas, kurį reikia išsaugoti bet kokia kaina - GYVYBĖ!

Jie nustojo apsikabinti vienas kitą. Jie nustojo sveikintis vienas su kitu! Jie atsisakė bet kokių žmogiškų kontaktų. Jie paliko viską, kas žmogų darė žmogumi!

Jie liko be pinigų. Jie neteko darbo.

Tačiau jie nusprendė bijoti dėl savo gyvybės, nors neturėjo duonos valgyti.

Jie tikėjo tuo, ką girdėjo, skaitė laikraščius ir aklai tikėjo viskuo, ką perskaitė.

Jie atsisakė savo laisvės.

Jie daugiau niekada neišėjo iš namų. Jie niekada niekur neišėjo. Jie daugiau niekada nelankė draugų ir šeimos. Visas pasaulis tapo didžiuliu kalėjimu su nuteistaisiais - savanoriais.

Jie viską priėmė! Visa tai tam, kad išgyventų dar vieną varganą dieną.

Jie negyveno, jie mirė kiekvieną dieną!

Paimti jų apgailėtinas sielas buvo pernelyg lengva.

(Clive'as Lewisas iš knygos "Balamuto laiškai", knyga parašyta 1941 m.)