Sirijos Stounhendžas: neolito laikų akmenų ratai, išsidėstymas ir galimi kapai

Mįslingas senovinis pastatų kompleksas Sirijoje, kuris įvardijamas kaip „mirusiųjų landšaftas“ datuojamas 10 tūkst. metų, taigi, gali būti gerokai senesnis už Egipto piramides. Keistas akmenines struktūras prieš trejus metus atrado Ontarijo Karališkojo muziejaus (Kanada) archeologas Robertas Meisonas (Robert Mason).

Kasinėdama Sirijoje, jo vadovaujama tyrėjų grupė beveik negyvenamoje dykumos teritorijoje aptiko akmeninių linijų, ratų ir kapų. Apie savo radinį R. Meisonas informavo Harvardo semitų muziejų. Buvo prieita bendro sutarimo, jog reikia išsamesnių radimvietės tyrimų. Tada galbūt pavyktų išsiaiškinti, mįslingų akmens struktūrų paskirtį ir tikslų amžių. Tačiau dabar archeologas abejoja, ar kada nors apskritai pavyks sugrįžti į radimvietę ir tęsti tyrimus – 2009 m. atrastų griuvėsių mokslininkai dėl karinių konfliktų šalies viduje tyrinėti negali.

Keistosios akmens struktūros buvo aptiktos maždaug už 80 kilometrų į Šiaurę nuo sostinės Damasko. Dabartinių ginkluotų neramumų metų tose apylinkėse vykdomi kariniai veiksmai, o į šiaurę nuo Damasko esančiame Bakha kaimelyje nužudyta 10 žmonių. Savaime suprantama, tyrėjų grupė grįžti į radimvietę neturi jokių galimybių.

R. Meisonas yra linkęs manyti, jog uolinės struktūros galėtų būti priskiriamos neolito periodui ar ankstyvajam bronzos amžiui – tokio laikmečio būta prieš maždaug 6-10 tūkst. metų. Akmenys ryškiai išsiskiria iš kraštovaizdžio ir yra gana neįprasti, nes netoliese aplinkui nėra jokių gyvenviečių ženklų.

„Pirmiausiai tai priminė mirusiems skirtą objektą – statinio paskirtis tikrai nebuvo gyvenamoji, - įsitikinęs R. Meisonas. – Tačiau reikia išsamesnių tyrimų, o ar tokiems atsiras galimybių, aš nežinau.“ Sąlyginai netoli radimvietės yra įspūdingomis krikščionių freskomis garsėjantis Deir Mar Musa vienuolynas, kuris buvo užgrobtas iki XIX a. R. Meisonas mano, jog vienuolynas kadaise galėjo tarnauti kaip Senovės Romos imperijos žvalgybinis bokštas, kurį sugriovė žemės drebėjimas. Būtent tokių bokštų liekanų ir dairėsi Sirijos dykumon išėjęs ir ten akmenines linijas, ratus bei kapus atradęs archeologas.

Pietinėje radimvietės dalyje stūkso trys galimos kapavietės. Kiekvienos iš skersmuo – 8 metrai, centre – po ertmę. Visas tris numanomas kapavietes dengia kupolo formos skliautai, tad galima spėti, jog jie, R. Meisono žodžiais tariant, „slepia kažką, ką būtų įdomu pamatyti“. Kiekvieną iš tokių kupolų juosia akmeniniai ratai.

Žvelgdamas nuo netoliese buvusios uolienų atodangos, R. Meisonas iš pradžių pastebėjo ir skirtingomis kryptimis besidriekiančias akmenines linijas. Gerai geologiją išmanančiam mokslininkui buvo akivaizdu, jog šios linijos – dirbtinės kilmės. Viena iš akmeninių linijų „keistai vingiavo į kalvą“. Pasekęs ja, R. Meisonas priėjo minėtąjį trijų kupolų kompleksą. Detaliau ištyrinėti radimvietės archeologas neturėjo galimybės, tad gali būti, jog šių statinių paskirtis – nebūtinai ritualinė.