‘Pelnas iš masinės imigracijos į Vokietiją’ - Izraeliui priklausanti įmonė, Berlyne apgyvendinusi tūkstančius migrantų, gali uždirbti 300 ml

Migrantų krizė Vokietijoje sukelia didelių iššūkių, tačiau kai kurios įmonės mato galimybes uždirbti. Izraelio nekilnojamojo turto bendrovė „Aroundtown“ planuoja gauti didžiulę sumą už migrantų apgyvendinimą Berlyne. Šis projektas, skirtas 1 500 migrantų apgyvendinimui, jau sulaukė didelio dėmesio ir sukėlė diskusijų dėl etinių verslo praktikų.

„Aroundtown“ šiais sunkiais laikais akivaizdžiai pereina prie naujo verslo modelio. Kol pramonė kovoja dėl išlikimo, ji pelnosi iš masinės imigracijos į Vokietiją. Valstybė, kaip nuomininkė, žada garantuotas milijonines išmokas"

Iš Liuksemburgo įsikūrusi Izraelio nekilnojamojo turto įmonė ketina masiškai pasipelnyti iš Vokietijos migrantų krizės. Šiuo metu Berlyno senatas rengiasi patvirtinti planą sumokėti įmonei 157 mln. eurų už 1 500 migrantų apgyvendinimą biurų komplekse iki 2035 m. Berlyno Vestende.

Grupė „Aroundtown“ jau yra uždirbusi 143 mln. eurų už apgyvendinimą Lichtenberge, Berlyno rytuose. Senatas turėjo priimti sprendimą dėl pastato ateities gruodžio 11 d., tačiau dėl krikščionių demokratų (CDU) ir įvairių piliečių grupių pasipriešinimo šis sprendimas nukeltas į sausio mėn. Jei sprendimas galiausiai bus priimtas, per ateinančius 10 metų bendrovė iš dviejų skirtingų projektų iš viso uždirbs 300 mln. eurų.

Vokietijos naujienų portalas NIUS peržiūrėjo su byla susijusius teismo dokumentus. Pastatas Soorstrasse 80 yra viduriniosios klasės Berlyno Westend rajone, ir, pasak NIUS, Senatas už migrantų apgyvendinimą yra pasirengęs sumokėti „milžinišką“ sumą, daug didesnę, nei paprastai būtų galima gauti realioje nekilnojamojo turto rinkoje šiame rajone.

„Apie įvairovę ir tvarumą svajojanti valstybės valdžia be jokių skrupulų daro verslą su Liuksemburge įsikūrusia nekilnojamojo turto bendrove, kuriai nė kiek nerūpi vietos gyventojų rūpesčiai“, - rašo NIUS.

Pažymėtina, kad Berlynui vadovauja krikščionių demokratų (CDU) meras Kai Wegner, kuris yra itin palankiai nusiteikęs migrantų atžvilgiu. Jo vyriausybė aktyviai ieškojo migrantų apgyvendinimo vietų, nes Berlyno-Tėgelio priėmimo centras, įsikūręs buvusiame oro uoste, šiuo metu yra perpildytas ir susiduria su didžiulėmis problemomis.

Vestende esančios 32 000 kvadratinių metrų ploto biuro patalpos Izraeliui priklausančiai įmonei uždirbtų nepaprastai daug pinigų.

Remiantis NIUS gautais dokumentais, sutarta nuomos kaina už kvadratinį metrą yra 25,02 euro už kvadratinį metrą per mėnesį. Į šią sumą įskaičiuota 8,80 euro už kvadratinį metrą už „konversijos ir renovacijos priemones“, nes nekilnojamojo turto bendrovė moka už biurų bokšto pertvarkymą į migrantų prieglaudą.

Tačiau nekilnojamojo turto portalas ImmoScout24 nurodo, kad 2024 m. spalio mėn. vidutinė nuomos kaina šiame rajone yra 14,46 euro, o tai reiškia, kad nuomos kaina yra beveik dvigubai didesnė už rinkos kainas. Be to, Valstybinės pabėgėlių reikalų tarnybos duomenimis, iš 32 000 kvadratinių metrų ploto tik 23 000 kvadratinių metrų gali būti realiai naudojami.

Tačiau pastato valdymo išlaidos taip pat yra itin didelės - jos sudaro papildomus 10 eurų už kvadratinį metrą, palyginti su vidutiniškai 2,79 euro Berlyno nuomininkams. Tai yra tris kartus daugiau nei vidutiniškai. Remdamasis šiomis sumomis Senatas kas mėnesį mokės 1,2 mln. eurų, kurios dėl metinio nuomos mokesčio indeksavimo bus didinamos 3 proc. per metus.

Iš viso per 10 metų nekilnojamojo turto įmonė uždirbs 156,7 mln. eurų, t. y. gerokai daugiau nei rinkos kainos.

Šiam teiginiui pailiustruoti galima paminėti, kad bent vienas privatus investuotojas norėjo įsigyti pastatą 2024 m. vasarą už 45 mln. eurų. Tačiau Izraelio savininkai uždirbs daugiau nei tris kartus daugiau vien tik nuomodami biurų pastatą. Vėliau jie teoriškai galėtų pastatą parduoti ir uždirbti didžiulį pelną prie 156 mln. eurų, kuriuos jau uždirbo iš Vokietijos mokesčių mokėtojų.

Pastatas priklauso įmonei „Projekt Soorstraße 80-82 Berlin Grundstücks GmbH“, kuri, kaip teigiama NIUS ataskaitoje, yra Tel Avive gimusio investuotojo Amiro Dayano, kilusio iš vienos turtingiausių Izraelio šeimų, „neskaidraus įmonių tinklo įmonė“.

„Nuo 2008 m. jis dideliu mastu supirkinėja komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą, ypač Vokietijoje. Pagrindinė A. Dayano įmonė TLG Immobilien AG vėliau susijungė su nekilnojamojo turto grupe Aroundtown - taigi biurų kompleksas Soorstrasse gatvėje perėjo į Liuksemburge įsikūrusios įmonės rankas.“

Ataskaitoje toliau rašoma: „Aroundtown prieš 20 metų įkūrė Izraelio verslininkas Jakiras Gabajus (Yakir Gabay). Dabar ji yra viena didžiausių nekilnojamojo turto bendrovių Europoje. J. Gabay vadovavosi panašiu principu kaip ir Dayan. 2004 m. dabar 58 metų vyras pradėjo investuoti į Berlyno nekilnojamąjį turtą. Oficiali grupės būstinė yra mokesčių rojuje Liuksemburge, tačiau jos veiklos būstinė yra Berlyne-Tegelyje, Wittestrasse 30. Ten pat įsikūrusi ir patronuojamoji įmonė „Projekt Soorstrasse 80-82 Berlin Grundstücks ApS & Co. eGbR“.“

Bendrovė, kuri specializavosi supirkdama „probleminį“ nekilnojamąjį turtą, kurio kiti nenorėjo, pastaraisiais metais patyrė didelių nuostolių, kurie 2024 m. siekė beveik 2,5 mlrd. eurų. Jos akcijų kaina smarkiai sumažėjo nuo 8,70 euro iki 90 centų, o šiuo metu ji vėl pakilo iki maždaug 3,18 euro.

„Aroundtown“ šiais sunkiais laikais akivaizdžiai pereina prie naujo verslo modelio. Kol pramonė kovoja dėl išlikimo, ji pelnosi iš masinės imigracijos į Vokietiją. Valstybė kaip nuomininkė žada garantuotas milijonines išmokas“, - rašo NIUS.

Naujausi dokumentai rodo, kad Berlyno senatas ketina išmokėti 157 mln. eurų už migrantų apgyvendinimą biurų komplekse. Šis planas išryškina, kaip verslas gali pasipelnyti iš valstybės iniciatyvų, siekiančių spręsti socialines problemas.