Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Pirmosios sauskelnės, tokios, prie kokių mes dabar pripratę, Europoje pradėtos naudoti prieš 35 metus, o pas mus gerokai vėliau. Tai kas gi pirmas sugalvojo sauskelnes? Žinoma, tai buvo tolimos šiaurės gyventojai. Ir tai visiškai logiška. Kai lauke minus 30-50 laipsnių, kelnių nenusimausi. Anglijoje prieš daugiau kaip 100 metų sauskelnes ėmė naudoti avių augintojai. Jie uždėdavo tam tikrus maišelius ant avinų kiaušinėlių ir sudžiovindavo juos, užuot terliojęsi su skausminga kastracija. Juk kiaušinėlių vystymasis ir spermos gamyba sustoja, jei temperatūra pakyla viso labo vienu laipsniu.

Estijos karinių technologijų bendrovė „Terramil OU“ išrado vandens nepraleidžiančią požeminę slėptuvę nuo bombų, kuri galėtų būti naudojama ištisam požeminiam miesteliui sukurti. Tartu universiteto mokslininkai išbandė tą slėptuvę ir padarė išvadą, kad ji patikimai apsaugotų žmones nuo ilgojo nuotolio ginklų atakos, sakė universiteto atstovai.

Avicena kažkada yra pasakęs: gydytojas, kovodamas su liga visuomet turi tris instrumentus: žodį, žoles ir peilį. Kitaip tariant, jau labai senai žmonės žinojo, kad žodis arba mintis yra svarbesni dalykai už vaistus ar chirurgines intervencijas. Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai vienos Paryžiaus ligoninės jauna psichologė Emili Ki, rizikuodama apsijuokti paprašė, kad vyr. gydytojas leistų atlikti nedidelį eksperimentą. Ligoninės pacientai turėjo tris kartus per dieną garsiai ir mintimis kartoti tą pačią frazę: „Kiekvieną dieną aš jaučiausi vis geriau ir geriau“. Ligoniai buvo prašomi šią frazę kartoti ne mechaniškai, o bandant pajausti, jog viskas taip iš tikrųjų vyksta.

Ar tai būtų keiksmažodis, ar prievartinis bauginimas, padedantis suvaldyti tikinčiuosius, ar eufemizmas, reiškiantis blogą pasimatymą, atrodo, kad pragaras yra plačiai įsišaknijęs mūsų religinėje ir kultūrinėje sąmonėje. Tačiau taip buvo ne visada. Šiandien daug teologų laikosi nuomonės, kad pragaras yra amoralus ir apskritai neegzistuoja, rašo thedailybeast.com. Tai kelia klausimą: iš kur kilo pragaro vaizdiniai ir kodėl mes juos turime?

Lankantis svetur neverta užsibūti vien išblizgintose sostinėse ar penkių žvaigždučių kurortuose. Ne mažesnį įspūdį palieka vietos, neįtrauktos į turistinius žemėlapius. Vienos iš jų įsikūrusios visai greta triukšmingų didmiesčių, o iki kitų gali tekti keliauti net ir pavojingomis dykumomis.

Biochemijos srityje dirbantys mokslininkai iš JAV išsiaiškino, kaip į žmogaus akis įdiegti naktinį matymą, kuris leistų žmogui visiškoje tamsoje objektus matyti 50 metrų atstumu keletą valandų. Svarbiausiais elementas šiame eksperimente buvo šviesai jautri medžiaga – chlorinas e6(Ce6), kuri gaunama iš jūros gyvių ir iki šiol ilgą laiką buvo naudota vėžio gydymo tyrimuose, skelbia Sciencealert.com.

"Šiuolaikinės lempos augalams naudingesnės nei saulės šviesa", – skelbia Sodininkystės ir daržininkystės instituto Babtuose mokslininkų komanda, pelniusi prestižinę Lietuvos mokslo premiją.

Galvos skausmas – dažnas žmogaus palydovas. Specialistai tikina, kad statistiškai galvos skausmą bent kartą per gyvenimą patiria kiekvienas žmogus. Šį kartą su privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologe Jurgita Vainauskiene kalbame apie visuomenėje paplitusius mitus, liaudyje nuo seno taikomus migrenos gydymo metodus ir jų veiksmingumą.

Archeologai tai vadina tikra sensacija: tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus Klaipėdos rajone netyčia rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna. Senovės baltų paminklą žvalgymų metu - prieš statybininkams toliau tiesiant dujotiekį - aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda.

Žemės link artinasi asteroidas, kurio skersmuo siekia apie 520 metrų. Arčiausiai mūsų planetos jis bus penktadienį, tačiau astronomai ramina, kad kosminis kūnas prašvilps saugiu atstumu – apie 4,4 mln. km (apie 11,7 karto toliau nei skrieja Mėnulis). Visgi NASA šį kosminį luitą priskiria potencialiai pavojingiems asteroidams, kadangi vertinant kosminiais masteliais minėtas atstumas yra visai menkas. Asteroidas 2014 YB35 pirmą kartą pastebėtas praėjusiais metais. Jį atrado Arizonos universiteto mokslininkai. Kosmine erdve jis skrieja apie 10 km per sekundę greičiu.

Piktųjų dvasių apsėstai moteriai buvo atliktas egzorcizmas, kuris buvo įamžintas mobiliuoju telefonu. 22 metų Laura (pavardė nežinoma) vartosi ir daužo galvą į grindis, tuo metu jos kūną bando sulaikyti dvi moterys. Argentinos vyskupas Manuelis Acuna paliepia piktosioms dvasioms palikti jaunos moters kūną. Ji tuo metu šaukia „ne, ne“, o ją laikančią moterį išvadina kale. Liuteronų bažnyčioje Buenos Airėse susirinkusiems tikintiesiems vyskupai tarė: „Velnias egzistuoja. Jis nėra vaizduotės kūrinys ar teorinis dalykas, jis net nėra kažkas abstraktaus. Velnias yra asmenybė ir jis turi strategiją. Mes kalbame apie kažką siaubingo, prieš mus – nukritęs angelas.“

Kanadietis verslininkas J. Raoulis Derosiersas apdovanotas vienu iš unikaliausių talentų pasaulyje. Sakoma, kad jis gali matyti skradžiai žemę. Tokie kaip jis turi rentgeno regėjimą, todėl gali rasti tai, ko plika akimi nematyti. Senais laikais tokie asmenys būdavo labai vertinami, nes jie galėdavo pamatyti požeminius vandens šaltinius, mineralus ir kitus gamtos turtus. Šiais laikais nepaprastą regėjimą turintys žmonės padeda nustatyti tikslias ligos diagnozes, gydo ligas.

Meksikos šiaurinės dalies dykumų gilumoje tarp Durango, Čihuahua ir Koahilos valstijų egzistuoja teritorija, ispaniškai vadinama „zona del silencio“ – Tylos zona. Dar ji vadinama Mapimi tylos zona – dėl santykinai netoli esančio Mapimi miesto. Sklinda kalbos, kad mistinėje Tylos zonoje neįmanoma priimti jokių elektromagnetinių signalų – ten neveikia nei radijas, nei kompasas, o augalija ir gyvūnija neįprastai mutavusi. Tylos zona jau daugelį metų traukia būrius vadinamojo paranormaliojo turizmo entuziastų iš viso pasaulio.

Kaip ir daugelis mokslu besidominčių mokinių, Andrew Jinas domėjosi žmogaus evoliucijos klausimu. Bet susidomėjimas šį protingą jaunuolį, vieną iš trijų „Intel Science Talent Search“ laureatų, laimėjusių 150 000 JAV dolerių, nuvedė kur kas toliau nei kitus. Jis sukūrė būdą, kuris gali būti naudingas tokių ligų, kaip ŽIV, schizofrenija, gripas ar meningitas, gydymui. Vykdydamas savo projektą, su kuriuo dalyvavo konkurse, vyriausios klasės mokinys sukūrė mašininio mokymosi algoritmus, kurie aptinka mutacijas žmogaus genome – šių mutacijų atradimas vieną dieną gali padėti sukurti vaistus nuo minėtų ligų.

„Dalinuosi rožiniais „kupsteliais“ − šaukščiais, jeigu neklystu, kurie ryškiai nuspalvino pavasarinę pievelę šalia Dusetų“, - rašė skaitytoja. Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys patvirtino, kad tai – plačialapis šaukštis, vaistinis augalas, kuris kaip tik šiuo metu pradeda žydėti. Vilniaus universiteto botanikos sodo augalų kolekcijų skyriaus vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Viktorija Guseva išsamiai aprašė šių augalų savybes.