Neurologė – apie liaudiškus galvos skausmų malšinimo būdus

Galvos skausmas – dažnas žmogaus palydovas. Specialistai tikina, kad statistiškai galvos skausmą bent kartą per gyvenimą patiria kiekvienas žmogus. Šį kartą su privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologe Jurgita Vainauskiene kalbame apie visuomenėje paplitusius mitus, liaudyje nuo seno taikomus migrenos gydymo metodus ir jų veiksmingumą.

– Pradėkime nuo to, kad kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog dėl mėnesinių ir ilgai vartojamų kontraceptinių tablečių moteris tris kartus dažniau nei vyrus vargina migrenos skausmai. Tai – tiesa?

– Migrenos paplitimas tarp lyčių įvairiuose moksliniuose tyrimuose labai skiriasi. Dažniausiai nurodoma, kad migrena serga 18 procentų moterų ir 8 procentai vyrų. Per gyvenimą bent vienas migreninio pobūdžio priepuolis gali pasireikšti net 26 procentams moterų ir 15 procentų vyrų.

Manoma, kad atotrūkis tarp lyčių būtų dar mažesnis, jei ši liga vyrams būtų teisingai nustatoma. Ne tik visuomenėje, bet ir dažnai tarp gydytojų vyrauja nuomonė, kad migrena dažniausiai serga moterys. Tačiau prieš brendimą migrena dažniau nustatoma berniukams. Vyrams dažnesni migrenos su aura priepuoliai (ypač jos potipis – migrenos aura be galvos skausmų).Tarp vyresnių nei dvylikos metų paauglių migrenos paplitimo santykis keičiasi: tarp merginų ir vaikinų siekia 2,8. Nustatyta, kad didžiausias skirtumas būna tarp 40-45 metų amžiaus grupės pacientų – 3,3.

Moteris migrena vargina dažniau, nes tai susiję su moteriškų lytinių hormonų kiekio kitimu kraujyje tam tikru ciklo ir amžiaus tarpsniu. Labai dažnai pirmasis migrenos priepuolis įvyksta paauglystėje ir kartais sutampa su pirmosiomis menstruacijomis. Pusė migrena sergančių pacienčių pastebi, kad priepuoliai kartojasi pirmosiomis menstruacijų dienomis. Kontraceptinės tabletės (ypač senos kartos kombinuota terapija, turinti didesnį kiekį etiniloetradiolio), gali padažninti galvos skausmus. Neretai po menopauzės moterys iš vis pamiršta migrenos priepuolius.

– Migreninius galvos skausmus taip pat sukelia kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, raudonas vynas, šokoladas, citrinos, fermentinis sūris, aštrūs prieskoniai.

– 1950 metais išrastų antidepresantų – monoaminooksidazės fermento inhibitorių – grupės dėka pastebėta, kad tiraminas (amino rūgštis) gali sukelti galvos skausmus. Po dešimtmečio pradėta detaliau tyrinėti jo įtaka migrenai. Manoma, kad tiraminas gali atpalaiduoti smegenų ląstelėse norepinefriną, kuris skatina tolimesnį migrenos priepuolio vystymąsi. Tiramino apstu fermentuotame maiste, ypač tame, kuris turi daug baltymų, pavyzdžiui, fermentiniame sūryje, rūkytoje žuvyje, mėsoje, sojų padaže.

Tačiau yra žymiai daugiau įrodymų, kad migrenos priepuolį provokuoja alkis, nereguliarus maitinimasis, dietos, o ne tiramino turintis maistas. Reikėtų vengti gliutamato, žinoti, kad kofeino vartojimas didesnėmis dozėmis ar staigus jo nutraukimas skatina migrenos priepuolio atsiradimą. Be to, svarbu nepamiršti, kad tam tikrų labai saldžių, aštrių maisto produktų potraukis (angl. craving) gali prognozuoti artėjantį migrenos priepuolį. Galima teigti, kad ne pats maistas sukelia priepuolį, o tik perspėja, kad pastarasis artėja.

– Vienas liaudyje paplitusių galvos skausmų malšinimo metodų – nuolat vartojamos magnio tabletės. Naudingos jos ar ne?

– Tam tikri papildai ir žoliniai preparatai gali pagelbėti nuo galvos skausmo, jei jie vartojami tinkama doze ir pastoviai (profilaktinis gydymas – gydymas, kuriuo siekiama retinti priepuolių dažnį ir stiprumą). Bent dviem klinikiniais tyrimais pagrįsta profilaktika magniu, skaisteniu, šaukščiu, riboflavinu (B2 grupės vitaminu – aut past.), koenzimu Q10.

Tebeieškoma naujų sprendimų senoje patirtyje. Pavydžiui, prieš trejus metus Amerikos galvos skausmų asociacija ir Amerikos neurologijos akademija po kelių vaistažolės naudą įrodančių tyrimų šaukštį įtraukė į migrenos profilaktikos gydymo gaires. Vartojamas tik išgrynintas ir patentuotas šaukštis (Petadolex), nes natūrali vaistažolė turi nuodingų medžiagų – alkaloidų, galinčių sukelti vėžį. Nepatartina vartoti neapdoroto šaukščio arbatų, ekstraktų, tinktūrų.

– O kaip dėl tokių alternatyvų kaip kadagių uogos, kmynų ir krapų nuoviras, šviežių bulvių sultys, šalavijų, pipirmėčių ar čiobrelių arbata, ant smilkinių dedamas vėsus kopūsto lapas, jogos pratimai?

– Apie kadagių uogų, kmynų ir krapų nuoviro, šviežių bulvių sulčių ar šalavijų veiksmingumą duomenų nėra. Tačiau jei pacientas jaučia priepuolius lengvinantį poveikį, gydymą galimą tęsti. Pavyzdžiui, pipirmėčių ir čiobrelių arbata gali turėti poveikį stresą sukeliantiems faktoriams: mažina nuovargį, atpalaiduoja, o tai gali retinti ir lengvinti migrenos priepuolius.

Vėsus kopūsto lapas, mano manymu, labiau veikia refleksiškai dėl šalčio. Kiti pacientai deda ant galvos šlapią rankšluostį, ledukus, taiko aromaterapijas, kurios padeda palengvinti galvos skausmų priepuolius.

Ne vienu tyrimu įrodyta, kad pastovus nedidelio – vidutinio intensyvumo fizinis krūvis taip pat retina migrenos priepuolius. Jogos pratimai veikia ir kaip atpalaiduojanti bei su stresu susidoroti padedanti terapija. Fizinio krūvio metu išsiskiriantys neuromediatoriai, kaip endorfinas, enkefalinas, ne tik gerina nuotaiką, bet turi ir skausmą mažinantį poveikį. Skatinu savo pacientus užsiimti jiems malonia fizine veikla: tinka ir ilgesni pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu.