Pasaulio naujienos kitaip... gamta, sveikata, medicina:

Kretingos istorikus apstulbino pagaliau gautos mokslininkų pateiktos rudenį rastų grafų Tiškevičių palaikų DNR išvados. Paaiškėjo, kad kartu su grafais Juozapu ir Sofija Tiškevičiais bei jų anūke Marija koplyčios postamentuose buvo palaidota ne Tiškevičių giminės atstovė. Todėl dabar bus bandoma surasti 1939-aisiais Kretingoje mirusios, bet iki šiol pagal palaikų DNR neidentifikuotos Jadvygos Tiškevičienės palikuonis, gyvenančius JAV. Juos radus būtų prašoma leisti ištirti žmonių DNR ir palyginti su informacija, gauta Tiškevičių koplyčioje.

Pastabesnių internautų dėmesį patraukė keli internetinių skelbimų portalų skelbimai, kuriuose rašoma, kad parduodami bebro sruogliai. Teigiama, kad tai - idealus produktas nuo impotencijos, taip pat teigiama, jog ši medžiaga gali veikti žymiai efektyviau nei bet kuris energetinis gėrimas. Kaip yra iš tiesų: ar tai – stebuklingas vaistas, o gal nelegalus produktas, kurio prekybai reikia gauti specialius leidimus?

Jei žmogus prisiekinėja XX a. 6-ame dešimtmetyje matęs skraidančią lėkštę, neskubėkite jo smerkti ir laikyti pamišėliu. Giedrą 1951 m. liepos 16 d. rytą iš TSRS Šiaurės laivyno teritorijos Murmanske eilinės patruliavimo užduoties pakilo 1619-ojo naikintuvų aviacinio pulko grandis La-11. Pirmąsias 30 min. skrydis vyko ramiai, o tada, skrisdamas maždaug 4 km aukštyje, skrydžiui vadovaujantis kapitonas Piotras Vusovas Šiaurės Žemės pusėje pastebėjo lėtai judantį kažkokį objektą.

Pekinas Pietų Kinijos jūroje kuria „didžiąją smėlio sieną“, pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas, kurio teigimu, kyla rimtų klausimų dėl šio projekto tikslų, vakar pranešė „Business Insider“. JAV Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Harry Harrisas antradienio vakare Australijoje sakė, kad teritorinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje turinčios valstybės didina regioninę įtampą. „Tačiau kas kelia daugiausiai nerimo – precendento neturintis pretenzijų į žemę pareiškimas, kurį vykdo Kinija“, – sakė jis.

Chuano Fernandeso archipelagas, esantis ramiajame vandenyne už 670 km. į vakarus nuo Čilės krantų, pagarsėjo ne viena nepaprasta istorija. 1704-aisiai metais anglų galera „Cinque Ports“ plaukiojo pietinėse jūrose ir užsuko į Chuano Fernandeso salyną, kad paimtų Mas a Tierra saloje anksčiau paliktus produktus. Tačiau sandėlis buvo aptiktas išplėštas. O sandėlį įrenginėjo laivo bocmanas Aleksandras Selkirkas. Dėl apiplėšto sandėlio kilo ginčas tarp Selkirko ir laivo kapitono. Apimtas pykčio bocmanas nusprendė palikti laivą, o kapitonas palaikė šį sprendimą.

Pirmosios sauskelnės, tokios, prie kokių mes dabar pripratę, Europoje pradėtos naudoti prieš 35 metus, o pas mus gerokai vėliau. Tai kas gi pirmas sugalvojo sauskelnes? Žinoma, tai buvo tolimos šiaurės gyventojai. Ir tai visiškai logiška. Kai lauke minus 30-50 laipsnių, kelnių nenusimausi. Anglijoje prieš daugiau kaip 100 metų sauskelnes ėmė naudoti avių augintojai. Jie uždėdavo tam tikrus maišelius ant avinų kiaušinėlių ir sudžiovindavo juos, užuot terliojęsi su skausminga kastracija. Juk kiaušinėlių vystymasis ir spermos gamyba sustoja, jei temperatūra pakyla viso labo vienu laipsniu.

Estijos karinių technologijų bendrovė „Terramil OU“ išrado vandens nepraleidžiančią požeminę slėptuvę nuo bombų, kuri galėtų būti naudojama ištisam požeminiam miesteliui sukurti. Tartu universiteto mokslininkai išbandė tą slėptuvę ir padarė išvadą, kad ji patikimai apsaugotų žmones nuo ilgojo nuotolio ginklų atakos, sakė universiteto atstovai.

Avicena kažkada yra pasakęs: gydytojas, kovodamas su liga visuomet turi tris instrumentus: žodį, žoles ir peilį. Kitaip tariant, jau labai senai žmonės žinojo, kad žodis arba mintis yra svarbesni dalykai už vaistus ar chirurgines intervencijas. Žiniasklaidoje buvo aprašytas atvejis, kai vienos Paryžiaus ligoninės jauna psichologė Emili Ki, rizikuodama apsijuokti paprašė, kad vyr. gydytojas leistų atlikti nedidelį eksperimentą. Ligoninės pacientai turėjo tris kartus per dieną garsiai ir mintimis kartoti tą pačią frazę: „Kiekvieną dieną aš jaučiausi vis geriau ir geriau“. Ligoniai buvo prašomi šią frazę kartoti ne mechaniškai, o bandant pajausti, jog viskas taip iš tikrųjų vyksta.

Ar tai būtų keiksmažodis, ar prievartinis bauginimas, padedantis suvaldyti tikinčiuosius, ar eufemizmas, reiškiantis blogą pasimatymą, atrodo, kad pragaras yra plačiai įsišaknijęs mūsų religinėje ir kultūrinėje sąmonėje. Tačiau taip buvo ne visada. Šiandien daug teologų laikosi nuomonės, kad pragaras yra amoralus ir apskritai neegzistuoja, rašo thedailybeast.com. Tai kelia klausimą: iš kur kilo pragaro vaizdiniai ir kodėl mes juos turime?

Lankantis svetur neverta užsibūti vien išblizgintose sostinėse ar penkių žvaigždučių kurortuose. Ne mažesnį įspūdį palieka vietos, neįtrauktos į turistinius žemėlapius. Vienos iš jų įsikūrusios visai greta triukšmingų didmiesčių, o iki kitų gali tekti keliauti net ir pavojingomis dykumomis.

Biochemijos srityje dirbantys mokslininkai iš JAV išsiaiškino, kaip į žmogaus akis įdiegti naktinį matymą, kuris leistų žmogui visiškoje tamsoje objektus matyti 50 metrų atstumu keletą valandų. Svarbiausiais elementas šiame eksperimente buvo šviesai jautri medžiaga – chlorinas e6(Ce6), kuri gaunama iš jūros gyvių ir iki šiol ilgą laiką buvo naudota vėžio gydymo tyrimuose, skelbia Sciencealert.com.

"Šiuolaikinės lempos augalams naudingesnės nei saulės šviesa", – skelbia Sodininkystės ir daržininkystės instituto Babtuose mokslininkų komanda, pelniusi prestižinę Lietuvos mokslo premiją.

Galvos skausmas – dažnas žmogaus palydovas. Specialistai tikina, kad statistiškai galvos skausmą bent kartą per gyvenimą patiria kiekvienas žmogus. Šį kartą su privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ Galvos skausmo centro gydytoja neurologe Jurgita Vainauskiene kalbame apie visuomenėje paplitusius mitus, liaudyje nuo seno taikomus migrenos gydymo metodus ir jų veiksmingumą.

Archeologai tai vadina tikra sensacija: tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus Klaipėdos rajone netyčia rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna. Senovės baltų paminklą žvalgymų metu - prieš statybininkams toliau tiesiant dujotiekį - aptiko Vilniaus ir Klaipėdos universitetų archeologų komanda.

Žemės link artinasi asteroidas, kurio skersmuo siekia apie 520 metrų. Arčiausiai mūsų planetos jis bus penktadienį, tačiau astronomai ramina, kad kosminis kūnas prašvilps saugiu atstumu – apie 4,4 mln. km (apie 11,7 karto toliau nei skrieja Mėnulis). Visgi NASA šį kosminį luitą priskiria potencialiai pavojingiems asteroidams, kadangi vertinant kosminiais masteliais minėtas atstumas yra visai menkas. Asteroidas 2014 YB35 pirmą kartą pastebėtas praėjusiais metais. Jį atrado Arizonos universiteto mokslininkai. Kosmine erdve jis skrieja apie 10 km per sekundę greičiu.