Kuo žalingos vienkartinės sauskelnės, kokia išeitis?

Pirmosios sauskelnės, tokios, prie kokių mes dabar pripratę, Europoje pradėtos naudoti prieš 35 metus, o pas mus gerokai vėliau.

Tai kas gi pirmas sugalvojo sauskelnes? Žinoma, tai buvo tolimos šiaurės gyventojai. Ir tai visiškai logiška. Kai lauke minus 30-50 laipsnių, kelnių nenusimausi.

Anglijoje prieš daugiau kaip 100 metų sauskelnes ėmė naudoti avių augintojai. Jie uždėdavo tam tikrus maišelius ant avinų kiaušinėlių ir sudžiovindavo juos, užuot terliojęsi su skausminga kastracija. Juk kiaušinėlių vystymasis ir spermos gamyba sustoja, jei temperatūra pakyla viso labo vienu laipsniu.

Esama daug įvairiausių nuomonių apie sauskelnes. Kai jų naudojimas smarkiai išplito, mokslininkai ir vaikų gydytojai susimąstė: naudą ar žalą jie neša.

Ir štai ką rodo kai kurie naujausi tyrimai.

Pradėsime nuo anatomijos, o konkrečiai – nuo perkaitimo. Berniukams, būsimiems vyrams, pasekmės bus tiesiog tragiškos. Gamta anaiptol ne atsitiktinai „išstūmė“ vyriškus lytinius organus į išorę. Tiktai vėsesnėje temperatūroje kiaušinėliuose gali normaliai vystytis vyriški hormonai ir gamintis pilnaverčiai spermatozoidai. Kai kam atrodo, kad iki pusantrų metų amžiaus ten ir perkaisti nėra kam. Perkaisti yra kam nuo pat gimimo. Vienas iš požymių, rodančių, kad kūdikis normaliai išnešiotas – tai būtent kiaušinėlių nusileidimas į kapšelį. Faktas, kad sperma dar negaminama, neturi jokios reikšmės, perkaitimas atsilieps vėliau, jau lytiškai subrendus.

Suformuodami galingą šiltnamio efektą (kadangi apatinis sauskelnių sluoksnis padarytas iš polietileno), suaugusieji tiktai komplikuoja neigiamą drėgmės poveikį vaiko odai. Ji ne tik išlieka drėgna, bet ir nekvėpuoja. Vienkartinės sauskelnės uždaro 30% vaiko kūno paviršiaus. Praktiškai joks oro judėjimas po sauskelnėmis nevyksta, kitaip sakant, toje erdvėje pažeidžiamas odos kvėpavimas – didesniu ar mažesniu mastu. Kalbant trumpai ir aiškiai – sauskelnių naudojimas gali visiškai sterilizuoti vyrą.

Mergaitėms įprastų sauskelnių nešiojimo pasekmės ne ką geresnės. Jeigu anksčiau mergaites ginekologui parodydavo tik nuo 15 metų, tai dabar būna atvejų, kad ir sukakus metukams. Būna kad jau ir nuo 3 mėnesių prasideda problemos. Mergaitėms atsiranda vaginitai, vulvovaginitai, mažųjų lytinių lūpų suaugimas ir daug kitų rimtų sutrikimų. Ir visa tai – dėl „šiltnamio efekto“ ir dėl to, kad sauskelnėse esama cheminių absorbentų, dažiklių, kitų chemikalų.

Kitos pasekmės.

Tūkstančius metų žmogui nuo kūdikystės formuojasi atsibudimo nuo noro šlapintis ar tuštintis refleksas. Šlapi vystyklai ar šlapia lova nekelia vaikui malonių pojūčių ir dėl to jam tenka atsibusti, kad to išvengtų. Vadinasi, vienkartinės sauskelnės padaro tuštinimosi ir šlapinimosi refleksus nekontroliuojamus.

Dar vienas didelis trūkumas – vaiko oda nepasidengia normalia flora ir, kaip pasekmė, padidėja jautrumas įvairaus pobūdžio infekcijoms. Andrologai neatmeta galimybės, kad sauskelnės gali skatinti enurezės vystymąsi.

Dabar apie pačias sauskelnes.

Iš ko jos daromos, kuo dažomos, kokia užpildo sudėtis? Visi šie klausimai iškyla tėvams, nes pernelyg dažnai naudojantis sauskelnėmis pas vaikus išsivysto kontaktinis dermatitas, galimos ir alerginės reakcijos.

Svarbu! Įrodyta, kad alergiją sukelia audinys arba sauskelnių impregnantas.

Apatinis paprastų sauskelnių sluoksnis – tai plonytė plastiko plėvelė. O kad galima būtų pagaminti vieną sauskelnę, reikalinga viena stiklinė naftos!

Po plastiko seka servetėlė iš chloru išbalintos celiuliozės, kuri tarnauja kaip apvalkalas drėgmę sugeriantiems milteliams.

Dabar pereikime prie pagrindinės sauskelnių dalies, tos, kuri leidžia vaiko užpakaliukui taip ilgai išlikti sausam. Viduje – superadsorbento sluoksnis, padengtas hirofilišku apvalkalu ir celiulioze. Hidrofiliškas – reiškia pritraukiantis drėgmę, štai dėl ko visas skystis, patenkantis į sauskelnes, susirenka centre, adsorbuojančiame sluoksnyje. Adsorbentas – tai ypatingos medžiagos granulės, pavyzdžiui, natrio poliakrilas (Sodium polyacrylate). Kontaktuodamos su šlapimu, granulės sugeria jį į save ir išbrinksta. Įdomu, kad 1985 metais natrio poliakrilas buvo uždraustas moteriškų tamponų gamyboje, kadangi gali sukelti toksinio šoko sindromą.

Sauskelnių sudėtis.

1. Sodium Polyacrylate Crystals – skaidrus gelis-absorbentas, sugeriantis skystį. Toksiškas polimeras, dažnai sukeliantis alergines reakcijas. Buvo uždraustas naudoti moteriškuose tamponuose po to, kai buvo aptikta, jok sukelia toksinio šoko sindromą (Toxic Shock Syndrome). Duomenų apie tai, kiek šis medžiaga saugi ar kiek ji pavojinga, nėra. Jokių tyrimų šia tema nebuvo atliekama.

2. Plastikinė membrana sukuria idealias sąlygas vystytis anaerobinėms bakterijoms, tarp jų ir toms, kurios pašalinamos iš organizmo drauge su išmatomis ir po to dar kelias valandas tebebūna šiltoje – dėl šiltnamio efekto – nevėdinamoje, drėgnoje sauskelnių erdvėje.

Kai egzistuoja tokia bakterijų veisykla tiesiai ant mažylio odos ir gleivinės ir kai tai tęsiasi 2-3 metus, belieka tik stebėtis ir žavėtis žmogaus organizmo atsparumo stebuklais. Pamėginkite perkelti bakterinę kultūrą ant odos, uždenkite ją storu, drėgnu, hermetišku kompresu, pavaikščiokite su tokiu raiščiu kelias valandas, atnaujindami bakterijas po porą kartų per dieną – ir jūs savo kailiu patirsite, ką turime galvoje. O dabar įsivaizduokite, kad po raiščiu pas jus atsitiktinai atsirado visiškai mažytė žaizdelė, nubrozdinimas, ir kas iš viso to išeis.

3. Dioxins – vienas pavojingiausių nuodų, sauskelnių balinimo proceso šalutinis produktas. Kancerogenas, darantis įtaką endokrininei sistemai. Sutinkamas sauskelnėse nedideliais kiekiais. Laikomas dar pavojingesniu kancerogenu nei DDT. Tyrimai sieja dioksinus ir į juos panašias balinimo atliekas su gyvų spermatozoidų skaičiaus mažėjimu spermoje, įgimtais išsigimimais, testikulių, prostatos, krūties vėžiu ir lytinių organų vystymosi patologija.

4. Xylene, ethylbenzene. Aptinkami laboratoriškai tiriant sauskelnes. Pasižymi neurotoksišku poveikiu, žalingai veikia respiratorinius organus ir kenkia endokrininei sistemai.

5. Styrene. Kancerogenas. Toksiškas respiratoriniams organams.

6. TBT (tetrabutiltitanatas). Kenkia lytinių hormonų gamybai. Vaikas, kuriam per dieną uždeda po penkias sauskelnes, gauna TBT kiekį, 3,6 karto viršijantį JAV nustatytą leidžiamą normą.

Sauskelnių sluoksniai

1. Viršutinis sluoksnis (Top-sheet). Kadangi šis sluoksnis tiesiogiai kontaktuoja su vaiko oda, jis gaminamas iš minkštos medžiagos, puikiai praleidžiančios skysčius tik viena kryptimi. Suprantama, tokia medžiaga neturi dirginti odos, esant natūraliam trynimuisi.

Kaip taisyklė, šiam sluoksniui gaminti naudojami du medžiagų tipai:

Termobondas – medžiaga, gaminama iš polipropilenų arba polipropileninių ir polieterinių audinių mišinio. Medžiagos tankis svyruoja nuo 17 iki 22 g/m2.

Neaustinė medžiaga iš polipropileno. Kaip taisyklė, norint pagerinti charakteristikas, medžiaga daroma sudvigubinta. Dėl aukštesnių tvirtumo charakteristikų medžiagos tankis gali būti mažesnis nei Termobondo tankis ir siekia 10-20 g/m2.

2. Antifekaliniai barjerai. Barjeras, neleidžiantis skysčiui ištekėti per sauskelnių šoną ir neleidžiantis joms deformuotis. Kokybiški ribotuvai būna elastingi, nekaustantys vaiko judesių ir tuo pat metu užtikrina skysčių fiksaciją sauskelnių viduje. Tokių barjerų gamyboje naudojamos šios medžiagos:

a) Dvisluoksnės neaustinės medžiagos iš polipropileno pluošto, pagaminto pagal filjerinę technologiją. Tankis siekia 12-22 g/m2.

b) 3-4 sluoksnių neaustinė medžiaga iš polipropileninio pluošto, su išoriniais sluoksniai, pagamintais iš medžiagų, pagamintų pagal filjerines technologijas ir vidinius sluoksniu iš analogiškų medžiagų. Tankis siekia 12-22 g/m2.

3. Paskirstomasis sluoksnis. Skirtingai nei tarpiniai sluoksniai, paskirstomasis sluoksnis rekomenduojamas visoms sauskelnių rūšims. Šio sluoksnio gamybai naudojamos termobondo medžiagos, kurias sudaro polipropileno ir polieterinio pluošto mišinys, kurio tankis – 15-30 g/m2.

4. vidinis sluoksnis – absorbuojanti medžiaga, pati svarbiausia sauskelnių dalis. Joje esama specialaus absorbento, kuri pavirsta geliu, kai kontaktuoja su drėgme. Kokybiški absorbentai gali sugerti 50 kartų daugiau drėgmės, nei patys sveria. Būtent dėl to sauskelnės „išpampsta“. Kai visiškai užsipildo, tokios sauskelnės veikia kaip neperšlampamas barjeras. Tokiu atveju galima kalbėti apie temperatūros viduje didėjimą ir „kompreso efektą“.

Šiam sluoksniui naudojama neaustinė medžiaga „Ailend“. Ją gaminant, gali būti pridėta superabsorbento. Be to, kad geriau sugertų ir paskirstytų skystį, „Ailendas“ neretai naudojamas drauge su išskleista celiulioze.

5. Išorinis sluoksnis. Kaip ir moteriškuose higieniniuose paketuose, šio sluoksnio uždavinys – neleisti, kad drėgmė iš absorbuojančio sluoksnio patektų į išorę. Tuo tikslu dažniausiai naudojama tekstūruota polietileno plėvelė arba neaustinė medžiaga, laminuota poringa polietileno plėvele. Reikia pažymėti, kad naudojant išoriniam sluoksniui įvairias neaustines medžiagas, be minkštumo medžiaga turi pasižymėti dar ir hidrofiliškomis savybėmis.

Įdomu, kad ant sauskelnių pakuočių nerašoma jų sudėtis. Pasirodo, nėra tokio įstatymo, kuris įpareigotų gamintojus nurodyti tokius duomenis.

Ir čia išvada: tėvų požiūris į vienokių ar kitokių sauskelnių pasirinkimą turi būti labai rimtas ir atsakingas. Ir sauskelnių keitimas turi būti savalaikis.

Yra ir dar viena išeitis.

Pats geriausias variantas mažyliui – tai natūralus vystymas vystyklais, kas leidžia vaiko odai kvėpuoti, o tai pat nepažeidžiami jokie fiziologiniai procesais, t.y. vaikas teisingai formuojasi ir mokosi kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi.