- 26.03.2015
- 0.0 Reitingas
- 2554 Peržiūrų
- Komentarai
Kaip ir daugelis mokslu besidominčių mokinių, Andrew Jinas domėjosi žmogaus evoliucijos klausimu. Bet susidomėjimas šį protingą jaunuolį, vieną iš trijų „Intel Science Talent Search“ laureatų, laimėjusių 150 000 JAV dolerių, nuvedė kur kas toliau nei kitus.
Jis sukūrė būdą, kuris gali būti naudingas tokių ligų, kaip ŽIV, schizofrenija, gripas ar meningitas, gydymui.
Vykdydamas savo projektą, su kuriuo dalyvavo konkurse, vyriausios klasės mokinys sukūrė mašininio mokymosi algoritmus, kurie aptinka mutacijas žmogaus genome – šių mutacijų atradimas vieną dieną gali padėti sukurti vaistus nuo minėtų ligų.
Pradinis A. Jino tikslas buvo tiesiog patyrinėti, kaip per pastaruosius 10 000 metų evoliucionavo žmonės. „Dariau tai iš smalsumo. Pradėjau galvoti apie natūralią atranką ir evoliuciją, apie tai, kad šią teoriją išmanome labai gerai, o praktinių žinių turime nedaug. Buvo smalsu, kokios mutacijos padeda mums būti šiuolaikiškais žmonėmis“, – sakė mokinys.
A. Jinas nusprendė išanalizuoti 179 skirtingas DNR sekas iš skirtingų planetos kampelių. Kiekvienoje jo analizuotoje sekoje buvo por 3 mln. DNR bazinių porų – toli gražu ne toks kiekis, kurį žmogus galėtų ištyrinėti be kompiuterinio algoritmo pagalbos. Taigi, jis susiprogramavo mašininio mokymosi algoritmą ir atrado 130 potencialiai adaptyvių (prisitaikyti prie aplinkos padėjusių) mutacijų, susijusių su tokiais dalykais, kaip imuninis atsakas bei metabolizmas.
Vasaros studijų progamoje Masačusetso technologijų institute dirbęs jaunuolis patobulino analizės algoritmą ir atrado keletą papildomų mutacijų, kurios žmogui suteikia atsparumą meningitui, mažesnį jautrumą tokiems virusams, kaip gripas ar ŽIV. Tikėtina, kad apsiginklavusios šiais duomenimis farmacijos įmonės ateityje galėtų kurti naujus vaistus.
Natūralios atrankos tyrimų, ieškojusių adaptyvių mutacijų, būta ir anksčiau, tačiau, anot A. Jino, didelė jo atradimų dalis yra visiškai nauja. Žinoma, iki jo turimos informacijos pritaikymo vaistų kūrime dar reikia nuveikti nemažai darbo. „Esama labai, labai stiprių duomenų, kad šios mutacijos dalyvauja atsparume ligoms, tačiau norint tai patvirtinti reikia atlikti biologinius eksperimentus, nustatyti mutacijų sukuriamus apsauginius mechanizmus. Būtent toks užsiėmimas dabar mane domintų“, – sakė A. Jinas.
Pradėjęs mokytis koledže (A. Jinas jo dar nepasirinko), jis planuoja studijuoti kompiuterių mokslą arba biologiją. Bet tai – ne vieninteliai dalykai jo talentų sąraše: A. Jinas taip puikiai groja pianinu, kad jam teko garbė groti Carnegie Halle. „Be to, esu aktyvus skautas“, – sakė A. Jinas.
