Eksperimentai su žmogaus ir gyvūno embrionais: kas galima, kas ne ir kur toliau

Kamieninių ląstelių biologas Hiromitsu Nakauchi šios akimirkos laukė daugiau nei dešimtmetį.

Po ilgų planavimo metų atkaklus tyrėjas pagaliau sulaukė vyriausybės, norinčios atlikti vieną prieštaringiausiai vertinamų mokslinių tyrimų, palaiminimą: jis gavo leidimą pradėti eksperimentuoti su žmogaus ir gyvūno embrionais.

Nors daugelis pasaulio šalių apribojo ar visiškai draudžia šią etiškai sudėtingą praktiką, Japonija dabar oficialiai nukėlė šios Pandoros dėžės dangtį. Anksčiau šiais metais šalis leido ne tik persodinti hibridinius embrionus į surogatinius gyvūnus, bet ir juos išnešioti.

Būdamas lyderiaujančiu kamieninių ląstelių tyrėju Tokijo ir Stenfordo universitetuose, H.Nakauchi išvyko iš vienos šalies į kitą, taip sekdamas savo svajonę vieną dieną užauginti žmogui pritaikytus organus tokiuose gyvūnuose, kaip avys ar kiaulės.

Mokslininkas tiki, kad jo idėja gali pakeisti gyvenimą – vien tik JAV yra daugiau nei 116 000 pacientų, laukiančių organų transplantacijos.

Iki šio galutinio tikslo dar labai toli, bet Japonijos ministerijos pareigūnai pagaliau uždegė žalią šviesą. Būdamas pirmuoju tyrėju, gavusiu vyriausybės leidimą nuo 2014 m. uždraudimo, H.Nakauchi planuoja imtis projekto lėtai – kad visuomenės supratimas ir pasitikėjimas galėtų pasivyti progresą.

„Mes nesitikime, kad taip iškart ir sukursime žmogaus organus – tačiau tai leidžia mums patobulinti savo tyrimus, pagrįstus iki šiol įgyta patirtimi“, – laikraščiui „The Asahi Shimbun“ teigė mokslininkas.

Eksperimentai bus pradėti į žiurkių bei pelių embrionus sušvirkščiant žmogaus pluripotencines kamienines ląsteles – o patys embrionai bus modifikuoti taip, kad juose negalėtų vystytis kasa.

Eksperimento tikslas – pasiekti, kad graužikų embrionai kasos auginimui pradėtų naudoti žmogaus ląsteles. Mokslininkai dvejus metus planuoja stebėti, kaip šie graužikai augs – ir ypač atidžiai sekti jų organų bei smegenų vystymąsi. Tik tada tyrėjai paprašys leidimo daryti tą patį ir su kiaulėmis.

Nors praeityje žmogaus ir gyvūno hibridiniai embrionai jau buvo sukurti – tokie, kaip žmogaus ir kiaulės bei žmogaus ir avies – tačiau jų niekada nebuvo leista išnešioti.

Viena didžiausių šio tipo tyrimų baimių kyla būtent dėl to, kad neaišku, kur šios žmogaus kamieninės ląstelės iš tikrųjų pateks į gyvūną ir į kokio tipo ląsteles jos galėtų išsivystyti.

H.Nakauchi su komanda bandys nukreipti šį eksperimentą tik į kasą – tačiau jei jie aptiks, kad daugiau nei 30 proc. graužikų smegenų sudaro žmogiškos kilmės ląsteles, eksperimentas bus nutrauktas: tai yra vienas iš vyriausybės reikalavimų, siekiant užkirsti kelią kada nors galinčiam atsirasti „humanizuotam“ gyvūnui.

Tačiau H.Nakauchi, nemano, kad taip nutiks. Praėjusiais metais jis su kolegomis Stenforde sėkmingai sukūrė pirmąjį žmogaus-avies embrioną ir nors jis po 28 dienų buvo sunaikintas, hibride nebuvo žmogiškų organų, o žmogiškųjų ląstelių buvo labai mažai – tik maždaug viena iš 10 000 ar net ir mažiau.

„Mes stengiamės užtikrinti, kad žmogaus ląstelės prisidėtų tik prie tam tikrų organų generavimo, – Stenfordo medicinos žurnalui „Out There“ aiškino H.Nakauchi. – Su mūsų naująja, tiksliai į norimus organus nutaikyta technologija neverta jaudintis, kad žmonių ląstelės ims integruotis ten, kur jų nenorime – tad bus ir mažiau nerimo dėl etinių dalykų“.

Parengta pagal „Science Alert“, Nuotraukos: depositphotos.com, publikuoja lrytas.lt