Aiškiaregiai | Pranašai:

XVI amžiuje Nostradamas užrašė ir paliko žmonijai tūkstančius pranašysčių. Tų pranašysčių turinys, nors manyta supratus jų esmę, užminė daugiau mįslių negu atnešė aiškumo. Savo vizijas Nostradamas užrašė slapta kalba, kurią Renesanso epochoje vartojo vienuolynai.

Didysis Nostradamas savo eilėraščiuose aprašė ateitį, kurie išsipildo labai tiksliai. Ką pranašas rašė 2016 metams?

Viena internetinė svetainė paskelbė, jog trečiadienį turėjo įvykti pasaulio pabaiga. Tiesa, ji taip ir neįvyko. Nors tai nėra pirmasis spėjimas apie gresiančią pabaigą, tačiau vis atsiranda žmonių, kurie tiki tokiomis pranašystėmis ir ne juokais išsigąsta. Apie tai, kodėl žmonės baiminasi artėjančių pasaulio pabaigų, papasakojo psichologas Marius Daugelavičius.

Vienos organizacijos pranašauta pasaulio pabaiga trečiadienį neįvyko. Tai nebuvo nei pirmas, nei paskutinis kartas, kai bandoma prognozuoti gresiančią apokalipsę. Dauguma aplinkinių iš tokių pranašų ir jų pranašysčių tik pasijuokia ir užmiršta, tačiau kas vyksta pačiose tikinčiųjų organizacijose?

Rugsėjo 27 – 28 naktį nepamirškite pakelti akis į dangų, jei bus neapsiniaukę, danguje skaisčiai raudona spalva švies vadinamasis Kruvinasis Mėnulis. Šis gamtos reiškinys toks įspūdingas, kad nuo seniausių laikų žmonėms kėlė pagarbią baimę.

Garsusis 16 a. pranašas Nostradamas nuspėjo daug reikšmingų ateities įvykių – bent jau taip tiki tie, kas nori tuo tikėti. Eiliuotose anagramose surašytuose mįslinguose tekstuose nesunku įžvelgti tai, ką norisi įžvelgti.

Šiuolaikinė Rusija turi ir keistą, daugumai atvykėlių nepastebimą pusę. Nors sunku nustatyti tikruosius skaičius, manoma, kad ten savo veikla užsiima apie 100 tūkst. apsišaukėlių aiškiaregių, burtininkų ir raganų. Jie teigia, jog gali padėti įvairiais klausimais – asmeniniais, verslo, sveikatos ar net teisiniais.

Kažkada burtininkai ir raganos buvo deginami ant laužo, o dabar jie sėdi jaukiuose biuruose ir priiminėja klientus. Nežiūrint į tai, žmones, tikinčius burtais, iki šiol daugelis mokslininkų laiko labai atsilikusiais ar net dvasiškai sergančiais....

Mišelis de Nostradamas (Michel de Nostredame) gimė 1503 m. gruodžio 14 d. (arba gruodžio 21 d.) nedideliame Provanso Sen-Remi miestelyje žydų, 15 a. atverstų į krikščionybę, 9 vaikų šeimoje. Jo tėvas, Žomas de Nostradamas, buvo notaras, o motinos vardas buvo Renė de Sen-Remi. Pagal sūnaus Sezaro perpasakotą šeimos legendą („Provanso kronikoje“) jų protėvių tarnavo gydytojais Renė Gerojo ir Kalabrijos hercogo rūmuose.

Rasputinas visai nedviprasmiškai kalbėjo apie savo mirtį. Jis spėjo esant dvi galimybes: a) jį užmuš „paprasti banditai, kilę iš valstiečių“; b) nužudys dvariškiai. Pirmuoju atveju caras gali nesibaiminti dėl imperijos ateities, sosto, savo vaikų ir palikuonių, kurie viešpataus „šimtą metų ir daugiau“. Antru atveju pasekmės bus baisios: dvariškiams teks sprukti iš Rusijos, o krauju suteptas rantas jiems teks plauti ketvirtį amžiaus. O jei Rasputino nužudyme dalyvaus caro giminė, tai po poros metų neliks nei caro vaikų, nei giminaičių. Ir kaip žinome, nutiko antrasis variantas, kai užpuolimą surengė monarchistai-dvariškiai ir netgi caro giminaičiai. O per vėlesnius pora metų ir kelis mėnesius caras su šeima patyrė kankinių dalią.

Vienu ryškiausių 19 a. pab.-20 a. pr. chiromantu ir aiškiaregiu laikytas Viljamas Džonas Vorneris, įsimintas Keiro vardu, kad yra „chiromantijos“ trumpinys. Jį išgarsino ir praturtino jo garsūs klientai – rašytojai, politikai ir karališkieji asmenys. Šis aiškiaregys „Titaniko“ statytojui išpranašavo, kad tasai nuskęs pirmojo savo reiso metu.