Aiškiaregiai | Pranašai:

Herbertas Džordžas Velsas visiems žinomas kaip fantastas. Tačiau mokslo fantastiniuose romanuose ir apsakymuose galima surasti gana tikslių ateities mokslo ir technikos numatymų. Marsiečių „šviesos spindulys“ ių „Pasaulių karo“ – tai lazeris. Skrydis į Mėnulį irgi įvyko, nors ir ne tuo būdu, kuris aprašytas „Pirmieji žmonės Mėnulyje“. Mažai žinomame romane „Išvaduotas pasaulis“ (1914) numatomas atomo suskaidymas bei atominė bomba. Viename jo apsakymų kalbama apie televizijos perdavimą iš Marso – ir tai visai neseniai atliko kosminiai zondai (Kosminė opera ir Marsas).

Yra ne tiek jau daug žmonių, niekada negirdėjusių apie didžiąją bulgarų aiškiaregę Vangą. Jos gyvenimas buvo toks pat nuostabus ir paslaptingas, kaip ir jos pranašystės ar gydomosios galios. Tiesą sakant, ši akla moteris praktiškai visą gyvenimą nugyveno per plauką nuo tikro stebuklo. Vangelija išvertus iš graikų kalbos reiškia nešančiąją gerą žinią. Sklando legendos, kad pats Vangos veidas skleidė keistą švytėjimą.

Mišelis de Nostradamas (Michel de Nostredame) gimė 1503 m. gruodžio 14 d. (arba gruodžio 21 d.) nedideliame Provanso Sen-Remi miestelyje žydų, 15 a. atverstų į krikščionybę, 9 vaikų šeimoje. Jo tėvas, Žomas de Nostradamas, buvo notaras, o motinos vardas buvo Renė de Sen-Remi.