Aiškiaregys Keiro - „Titaniko“ statytojui išpranašavo katastrofą

Vienu ryškiausių 19 a. pab.-20 a. pr. chiromantu ir aiškiaregiu laikytas Viljamas Džonas Vorneris, įsimintas Keiro vardu, kad yra „chiromantijos“ trumpinys. Jį išgarsino ir praturtino jo garsūs klientai – rašytojai, politikai ir karališkieji asmenys. Šis aiškiaregys „Titaniko“ statytojui išpranašavo, kad tasai nuskęs pirmojo savo reiso metu.

 Viljamas Vorneris gimė Airijos Brėjaus kaimelyje, esančiame prie pat Dublino. Jo motinos turėjo prancūziško ir graikiško kraujo, kas jai teikė pietietiško kolorito. Vėliau kai kurie istorikai dėl to ją apibūdino kaip „čigonę-cirkininkę“, nes taip buvo įdomiau skaitytojams. Anksti netekęs tėvų, Vorneris persikėlė į Londoną, kur rado darbą teatre. Ten ir paaiškėjo, kad jaunuolis turi gyvą fantaziją ir

vaizdingai pasakoja neįtikėtinas istorijas neužmiršdamas į siužetus įpinti ir save.

Pagal jo vieną versiją, vaikystėje jį pagrobė čigonų taboras, kuriame jis praleido kelis metus, kol pavyko pabėgti. Pagal kitą versiją, Vorneris yra kilmingos graikų giminės palikuonis. Būtent tada Vorneris pradėjo save tituluoti grafu Liudviku Chamonu.

Vėliau likimas jį nubloškė į britų koloniją Indijoje. Jaunuolis atsidūrė Bombėjuje, kur dirbo Apolo-Bunder uoste. Ten jis sutiko savo pirmąjį guru, kažkokį indų brahminą, pasiėmusį Vornerį į gūdų kaimelį Maharaštroje, kur būsimasis pranašas krimto astrologijos, astronomijos, numerologijos ir chaldėjų burtų pradmenis. Už ypatingus talentus, jam leido studijuoti senovinę išminties knygą, kurios puslapiai buvo iš žmogaus odos, o raidės išlietos iš aukso ir kitų brangiųjų metalų. Iš jos Keiro mokėsi burti iš žmogaus delno.

Mokslai Indijoje truko dvejus metus, o tada jis grįžo į Viktorijos laikų Londoną ir pradėjo chiromanto karjerą. Čia jis save vadino Liudviku Chamonu ir greitai tapo aukštuomenės salonų svečiu. Kažkur 1890-ais viename prestižiniame restorane buvo nužudytas turtingas verslininkas, o nužudymo vietoje liko kruvinas žudiko pėdsakas. Delno atspaudas aiškiai matėsi ant durų. Ir čia reikalo ėmėsi Keiro. Jis paprašė tardytojo leidimo atspaudo apžiūrėjimui. O tada užtikrintai jam pareiškė: „Jis priklauso jaunam blondinui su pilkomis ar žydromis akimis. Greičiausia, tai nužudytojo giminaitis“.

Aišku, apie tai netrukus paskelbė visi Londono laikraščiai. Tačiau policija atmetė tą versiją, tačiau Anglijoje prabilo apie naują Nostradamą. Taip chiromantas Keiro gavo plačią ir garsią klientūrą. Tarp salono lankytojų buvo Markas Tvenas, aktorė Sara Bernar, šokėja Mata Hari, Oskaras Wilde, operos dainininkė ir Mopasano meilužė Blanš Ruzvelt, JAV prezidentas Stivenas Groveris Klivlendas, Velso princas, vėliau tapęs Anglijos karaliumi, Eduardas VII.

Keiro noriai priiminėjo pas save, o taip pat lankė turtingus klientus. Jis įdėmiai ir ilgai tyrė žmogaus delną, o tada taip pat ilgai ir nuodugniai pasakojo apie tojo būsimą gyvenimą bei mirtį. Tačiau tuo pačiu chiromantas reikalavo, kad klientas būtinai įvertinto jo darbą, palikdamas užrašą svečių knygoje. Pamatę paties Anglijos karaliaus įrašą, gausiai sumokėdavo net sveikiausią protą turintys jo salono lankytojai. O pasiturinčios moterys vyko net iš Amerikos. Iš Prancūzijos atvyko pati Mata Hari, su kuria Keiro labai ilgai kalbėjosi. Išėjusi iš chiromanto visa ašarodama, Mata Hari pasakė: „Tai bus vėliau, o dabar aš laiminga“. Įdomu, ką ji galvojo sušaudymo 1917-ais metu?

Keiro nepasigailėjo ir Vilamo Piri, garsaus airių laivų statytojo ir inžinieriaus, dalyvavusio „Titaniko“ statyboje: „Ach ir prisisrėbsi su savo laineriu“. Tačiau ponas Piri nepaisė Keiro žodžių, nes iki pirmojo ir paskutinio „Titaniko“ reiso dar buvo likę visi keturi metai.

Beje, vos prieš metus iki „Titaniko“ išplaukimo pas Keiro atėjo garsus anglų žurnalistas naujos žurnalistikos bangos atstovas Viljamas Stedas, kuriam chiromantas paskelbė: „Bergždžiai kausitės dėl savo gyvybės vandenyno bangose“. Ir po metų Stedas kartu su kitais keleiviais nuskendo plaukdamas „Titaniku“. Žurnalistas nepatikėjo chiromantu ir apie tai parašė viename savo tekstų. Belieka tik spėlioti apie jausmus, užplūdusius jį paskutinėmis jo gyvenimo minutėmis.

Liūdną ir greitą gyvenimo pabaigą Keiro išpranašavo ir Markui Tvenui, kuris apie chiromantą parašė taip: „Keiro akimirksniu perkando mano charakterį, su įžeidžiančiai ir skaudinančiomis detalėmis išvardijęs daugelį mano trūkumų ir kvailų įpročių. Tačiau aš linkęs ir toliau juos pasilikti sau, todėl daugiau neatvirausiu su pašaliniais“.

Ne mažiau sarkastiškai apie Keiro pranašavimus atsiliepė ir Oskaras Wilde, kuriam aiškiaregys pranešė: „Tu pats save išsiųsi į tremtį“. Netrukus Oskaras pateko į kalėjimą už homoseksualizmą, o vėliau pabėgo į Prancūziją, kur ir mirė. Tiesa, Markui Tvenui aiškiaregys klaidingai nurodė mirties datą dar 1901 m., - ir rašytojas, neskubėdamas mirti, užmėtė pranašautoją sarkastinio turinio telegramomis: „Linkėjimai iš ano pasaulio. Markas Tvenas“.

20 a. 3-me dešimtm. Keiro išbūrė Velso princui Eduardui VIII, kad tasai atsisakys sosto ir visų savo karališkų privilegijų vardan meilės. Ir po dešimties metų karalius tikrai atsisakė karūnos, tuo nustebindamas visą pasaulį, kad vestų dukart išsiskyrusią amerikietę Volis Simpson.

Tačiau 3-me dešimtm. Keiro reputacija staigiai krito. Nepadėjo netgi knygos išleidimas, kur chiromantas prisipažino savo slaptais ryšiais su Mata Hari, - atseit, anglų žvalgybos tikslais. Ir atseit slaptų tarnybų pavedimu jis 1904 m. lankėsi Rusijoje, kur susitiko su caru Nikolajum II. Tada airių pranašas susitiko ir su Grigorijumi Rasputinu, kuriam Keiro išpranašavo greitą kankinio mirtį. Vis tik publikos dėmesys Keiro pranašystėms mažėjo.

Tik moterys nesiliovė domėtis savo ateitimi. Tuo metu Paryžiuje apsireiškė kažkokia amerikietė, pasisiūliusi bendradarbiauti su juo. Ji pasirodė esanti knygų leidyklos savininke. Ji pasiūlė Keirui parašyti knygą apie chiromantiją ir savo gyvenimą. Airis, kurio finansai dainavo romansus, džiugiai sutiko tapti rašytoju. Jo triūsą anglakalbės moterys įvertino 250 tūkst. dolerių, kas tuo metu atrodė neišsemiamais turtais. Ir Keiro išvyko į JAV, kur tikėjosi rasti gerbėjų.

Ir jų atsirado tarp biznierių, kuriems ne ypač sklandžiai klostėsi reikalai. Keiro noriai ir su viltimi ėmėsi burti biznieriams, nurodydamas į kokius verslus verta investuoti lėšas. Keiro nustatė prieinamus honorarus, o premijinius už sėkmingus investavimus – beprotiškus. Tačiau verslininkai tebėjo pas jį, prisimindavo jo ankstesnes sėkmingas ir tikslias pranašystes.

Tačiau viskas žlugo per vieną akimirką, kai trinktelėjo 1929-ųjų finansinė krizė. Visi Keiro klientai nuskurdo. Ir pranašui teko traukti į Holivudą, kur uždarbiavo rašydamas scenarijus. 4-ame dešimtm. jis vedė jauną moterį rusišku vardu Lena, kuri vedusi ėmė save vadinti grfiene Lena Chamon. Keiro mirė 1936 m. spalį, palikdamas nemažai neatskleistų paslapčių.