Vangelija išvertus iš graikų kalbos reiškia nešančiąją gerą žinią. Sklando legendos, kad pats Vangos veidas skleidė keistą švytėjimą.
Jos vaikystę ir jaunystę lydėjo sunkumai ir netektys, išbandymai ir tikros kančios. Gimė Vanga labai silpnutė. Mergytę įsuko į kailį ir paguldė kuo arčiau krosnies, kur ji ir praleido pirmuosius du gyvenimo mėnesius. Tėvai net nedavė naujagimei vardo – netikėjo, kad ji išgyvens. Bet Vangelija išgyveno, užaugo net labai dailutė: rusvaplaukė, šviesiaakė...
Vangai buvo vos treji, kai mirė jos motina. Tėvas tuo metu tarnavo Bulgarijos armijoje, taigi mergaitė augo prižiūrima kaimynių.
Kai tėvas grįžo, vedė antrą kartą. Gyveno šeima sunkiai, bet Vanga kitokių gyvenimo sąlygų ir nežinojo. Buvo žvitri mergaičiukė, išradinga, nenustygstanti vietoje. Mėgstamiausias jos žaidimas buvo „gydytoja“ – ji skirdavo draugams visokių gydomųjų žolelių (sakydavo, kad jas – net visiškai jai nežinomas – išvysta sapne). Bet ne šis žaidimas kėlė nerimą mergaitės tėvui.
Ne mažiau už tariamą gydymą Vangelija mėgo padėti lauke ar namuose kokį nors daiktą, o paskui ieškoti jo užmerktomis akimis. Prietaringas vyras mirtinai baiminosi, kad dukra tokiais žaidimais prisišauks nelaimę...
Laimę paaukojo šeimos labui
Vangelijai tą lemtingą dieną buvo dvylika. Jau didelė, kad namiškiai patikėtų jai parnešti iš ganyklų bidonus su pienu.
Dangus buvo apniukęs, kaupėsi keistas debesis, tačiau mergaitė nekreipė į jį jokio dėmesio. Bet vėjas vis stiprėjo, nešė dulkes, atrodė, iš visų pusių vienu metu. Žemės maišėsi su sausais lapais ir pamažu ėmė formuoti sūkurį. Vanga ir nepastebėjo, kai sūkurys virto viesulu, kuris pavijo ją, pakėlė nuo žemės ir nunešė toli į laukus. Mergaitę atrado po kelių valandų už poros kilometrų nuo namų, visą užneštą žemėmis. Atgavusi sąmonę Vanga suprato, kad negali atsimerkti...
Ją reikėjo skubiai vežti į ligoninę, tačiau artimieji neturėjo tam pinigų. Kol per visą giminę rinko reikiamą sumą, prasidėjo infekcija, ir Vangelijos regėjimas ėmė prastėti. Galiausiai atlikta operacija tik pablogino padėtį: vaikas visiškai apako.
Po poros metų šeimynykščiai atidavė Vangą į prieglaudą akliesiems nedideliame Serbijos miestelyje. Ten mergaitė pragyveno trejus metus. Bet staiga mirė pamotė ir paauglė buvo priversta grįžti namo. Tėvui reikėjo pagalbos: vienas jis nebūtų įstengęs prižiūrėti ir ūkio, ir vaikų – ypač naujagimio, kurį gimdydama ir mirė antroji jo žmona.
Grįžimas gimtinėn Vangos nenudžiugino. Prieglaudoje jai teko palikti savo didžiąją meilę – taip pat aklą jaunuolį iš pasiturimos šeimos, svajojusio vesti gražiąją bulgarę. Taip Vangelija pati atsisakė savo laimės.
Gimtuosiuose namuose Vangą pasitiko baisus skurdas. Nors akla, mergina ir mezgė, ir verpė, ir siuvo, kad tik palengvintų didelės šeimos gyvenimą. Bet lengviau nebuvo. O didžiausi išbandymai dar laukė ateityje.
Nubusti aiškiarege
Vieną 1939-ųjų dieną Vangelija stovėjo eilėje pašalpai gauti: basa ant šaltų betoninių grindų. Paskui susirgo itin sunkia pleurito forma. Aštuonis mėnesius mergina blaškėsi tarp gyvybės ir mirties. Kaip ne vieną kartą anksčiau, niekas netikėjo, kad vargšelė išsikapstys. Bet ir vėl klydo.
Tiesa, iš ligos patalo Vanga pakilo kitokia, nei buvo anksčiau.
Kartą ji padėjo tėvui, tuo metu uždarbiavusiam aviganiu, surasti dingusią avį. Vanga tiksliai nupasakojo, kaip atrodo kiemas žmonių, pavogusių avį iš svetimos bandos. Tačiau keisti merginos sugebėjimai visiškai atsiskleidė tik per Antrąjį pasaulinį karą.
1941-ųjų pradžioje Vangeliją aplankė vizija. Ji išvydo raitelį – riterį žvilgančiais šarvais. „Greitai pasaulis pakriks, žus daug žmonių, – išgirdo ji raitelio žodžius. – Tu pranašausi apie gyvuosius ir apie mirusiuosius. Nesibaimink! Visada būsiu greta, kalbėsiu, ką sakyti žmonėms!“
Nedaug praėjo laiko, ir Vanga pranešė savo kaimo gyventojams apie prasidėsiantį karą. Dauguma ja, suprantama, nepatikėjo. Kol 1941 metų balandžio 6 dieną vokiečių armija įsiveržė į Bulgariją. Tuo laiku
Vanga labai pasikeitė. Visi pastebėjo, kad merginos veidas tarsi ėmė švytėti, net balsas tapo kitoks. Ir ji nesiliovė kalbėjusi: minėjo kaimiečiams niekada negirdėtas geografines vietoves, pasakojo apie būsimus įvykius, ir baisiausia – tiksliai nurodydavo, kurie vyrai bus paimti į armiją ir kaip jiems baigsis karas (teigiama, kad visi vyrai, kuriems, anot aiškiaregės, buvo lemta grįžti iš fronto, tikrai sugrįžo).
Anot to meto liudininkų, pradėjusi pranašauti Vanga beveik metus visiškai nemiegojo. Akla mergina galėjo numatyti pačius baisiausius įvykius, tačiau negalėjo jų sustabdyti.
Bejėgė pakeisti ateitį
Ne Vangos galioje buvo išgelbėti net savo vyriausiąjį brolį.
Kai Vasilis nusprendė išeiti pas partizanus, sesuo maldaute maldavo to nedaryti. „Pasilik – tave nužudys vos dvidešimt trejų!“ – nesivaldydama raudojo Vanga. Jaunas vyras, aišku, nepaklausė. Ir mirė baisia mirtimi: jį nukankino viešai kaimo aikštėje ir jau leisgyvį sušaudė. Tą dieną, spalio 8-ąją, Vasiliui sukako 23 metai.
Nepaisydama netekties Vanga ir toliau pranašavo. Padėjo žmonėms patarimais. Ėmė po truputį gydyti.
Kalbėta, kad 1943 metais Vanga kreipėsi į patį Hitlerį įspėdama palikti Sovietų Sąjungą ramybėje. „Tu pralaimėsi šį karą!“ – atvirai pareiškė ji fiureriui. Jei pranašystė ir pasiekė Hitlerio ausis, šis, kad ir koks priklausomas nuo ekstrasensų ir okultizmo, jos nepaklausė.
Per karą Vanga sutiko savo būsimą vyrą. Pas ją atėjęs kareivis norėjo sužinoti, kas apiplėšė ir nužudė jo brolį ir paliko našlaičiais tris vaikus. Tačiau Vanga neleido Dimitrui Gušterovui net prasižioti: „Žinau, ko atėjai. Galbūt po kurio laiko ir pasakysiu, ką nori išgirsti, bet pirmiau pažadėk, kad nekeršysi tiems žmonėms – ir taip tapsi jų galo liudininku.“
Apstulbusiam kareiviui išėjus Vanga pasisakė seseriai, kad Dimitras paims ją į žmonas. Ir tikrai: 1942 metų gegužės 10-ąją jie susituokė, ir vyras išsivežė Vangeliją į savo gimtinę – Petričo miestelį.
Bet ir į naujuosius Vangos namus pulkais plūdo žmonės, trokštantys, kad aiškiaregė išvaduotų juos nuo nerimo ar ligų. Vyrui, norėjusiam namuose turėti tikrą šeimininkę, tai nelabai patiko. Bet jo nepasitenkinimas truko neilgai: vėl prasidėjo mobilizacija ir Dimitrą išsiuntė į Graikiją. Atsisveikindama Vanga vyrui pasakė tik tiek: „Saugokis vandens.“
Graikijoje kariai buvo priversti gerti pelkių vandenį, jis daugeliui pažeidė kepenis. Grįžusį iš fronto Dimitrą kankino siaubingi skausmai. Kažkas patarė vyrui gydytis rakija. Deja, ligonis pernelyg įniko į gydymąsi naminuke. Ir jau tada, likus 15 metų iki Dimitro mirties, Vanga pasakė, kad jokio išsigelbėjimo jam nėra.
Dievo dovana ir prakeiksmas
Akloji žiniuonė ir toliau vykdė savo misiją. „Mano galios – Dievo dovana, – sakydavo Vanga. – Jis atėmė iš manęs akis, bet davė man kitas, kuriomis matau pasaulį – ir regimą, ir neregimą...“
Pasak Vangos, kai pas ją ateidavo žmogus, visas jo gyvenimas pralėkdavo prieš jos nereges akis, aplink atėjūną susirinkdavo visi jo mirę giminaičiai. Jie noriai atsakinėdavo į aiškiaregės klausimus. Viską, ką išgirsdavusi iš mirusiųjų, Vanga perduodavo gyviesiems.
7-ojo dešimtmečio pradžioje ji išpranašavo Prahos pavasarį, įvykius Nikaragvoje ir Sirijoje. 1963-iaisiais – JAV prezidento Džono F.Kenedžio nužudymą. Pasakė, kad 1968-aisias bus mirtinai sužeistas jo brolis Robertas Kenedis. Numatė sukilimą Čekoslovakijoje ir respublikonų kandidato pergalę JAV prezidento rinkimuose. 1969-aisiais – t. y. prieš 15 metų! – bulgarė pasakė, kad bus nužudyta Indijos premjerė Indira Gandi.
2001-ųjų rugsėjo 11-osios įvykius Jungtinėse Valstijose ir Pasaulio prekybos centro griūtį Vanga išvydo dar 1989 metais. Ji išpranašavo ir tai, kad teroristai atakuos pastatą lėktuvais, ir kad po to „kraujas ims lietis upeliais“.
Rusų povandeninio laivo „Kurskas“ žūtį Vanga išpranašavo dar anksčiau – 1979-aisiais (net prieš 21 metus). Taip pat iš anksto įspėjo apie Černobylio katastrofą, SSRS žlugimą.
Beveik 60 metų žmonės ėjo pas Vangeliją Gušterovą patarimų. Per metus jų apsilankydavo iki 100 tūkstančių. Tačiau priimdavo žiniuonė anaiptol ne visus interesantus.
Vanga atsisakydavo kalbėtis su tais, kurie jau viena koja stovėjo kape, nemėgo žmonių, kurie pas ją verždavosi tik iš smalsumo. Galėdavo tiesiog pasakyti: „Tau ne vieta pas mane. Eik iš čia – nenoriu su tavimi kalbėtis.“
Vanga visą gyvenimą buvo tiesmukiška, žodžių nesirinkdavo. Nuo savo slenksčio ji yra nuvijusi ne vieną žinomą ekstrasensą ar žiniuonį – tarp jų ir patį Anatolijų Kašpirovskį bei garsiąją Džuną, mat laikė juos šarlatanais.
Bet tarp Vangos klientų ir taip užteko garsenybių: Bulgarijos karalius Simeonas II, šalies komunistinis lyderis Todoras Živkovas, kultinis sovietų rašytojas Julijanas Semionovas, dailininkas Nikolajus Rerichas...
Buvo Vangos biografijoje ir kalėjimas. Pusę metų aiškiaregė praleido jame už tai, kad išpranašavo Stalino mirtį. Ją paleido po to, kai pranašystė išsipildė. Nuo tada pasaulio galingųjų mirtį ir globalines katastrofas Vanga pranašaudavo labai atsargiai – ir tik labai siauram ratui žmonių. Nenorėjo gąsdinti. Ir ne be priežasties: politikai Vangos bijojo, nes ji rėždavo jiems į akis visą tiesą, kad ir kokia karti ji būtų.
Pati Vanga niekada nebijojo mirties. Gal dėl to, kad labai tiksliai žinojo, kada ji ateis. Tačiau artimiesiems apie tai pasakė tik likus mėnesiui. Tuo metu aiškiaregė jau sunkiai sirgo – ją iš vidaus ėdusio krūties vėžio nepavyko įveikti net geriausiems gydytojams. 1996 metų rugpjūčio 10 dieną ligoninėje ją aplankiusios dukterėčios Vanga paprašė stiklinės vandens ir duonos, paskui panoro nusimaudyti. Susitvarkiusi pareiškė, kad pas ją atėjo mirusių artimųjų sielos, ir ėmė tarsi su jomis kalbėtis. Rugpjūčio 11-ąją žiniuonė užgeso.
Tačiau prieš mirtį Vanga dar spėjo pasakyti, kad tokius pat gebėjimus, kaip jos, jau turi akla 10-metė mergaitė, gyvenanti Prancūzijoje. Ir pasaulis netrukus apie ją sužinos...
Kas nužudė aiškiaregę?
Po Vangos mirties dar daugybę metų sklandė gandai, kad ji anaiptol nebuvusi atsitiktinė. Vėžys ją buvo visiškai nukamavęs, senutė buvo labai silpna, tai tiesa. Bet mirties aplinkybės vis tiek buvo įtartinos: vos tik chirurgas pradėjo daryti tracheotomijos operaciją, ligoninėje (didžiausioje Sofijoje elitinėje vyriausybinėje ligoninėje, turinčioje atsarginį generatorių!) dingo elektra ir ilgai neatsirado. Be gyvybę palaikančios aparatūros moteris neišgyveno.
Vangos artimieji įtaria: kažkam buvo labai svarbu, kad 86 metų aiškiaregė mirtų greitai ir nepratarusi nė žodžio. Galbūt dėl to, kad netrukus jų laukė nemaloni staigmena: paaiškėjo, kad visas Vangos turtas – namas, vasarnamis, santaupos (1984-ųjų duomenimis, žiniuonės banko sąskaitoje buvo 35 tūkst. levų, juos infliacija galiausiai pavertė grašiais), – pagal nežinia iš kur atsiradusį testamentą atiteko valstybei.
Testamentas buvo perskaitytas Petričo merijoje jau rugpjūčio 13 dieną. Kodėl dokumentas buvo saugomas miestelio administracijoje neužantspauduotame voke, neaišku.
Vangos artimieji įsitikinę, kad aiškiaregės testamentas buvo suklastotas. Įtarimų kėlė kad ir tai, jog jame buvo minimas Vangos paso, kurio ji net neturėjo, numeris. Be to, testamentas buvo pasirašytas niekam nežinomų liudininkų ir patvirtintas tik Vangos piršto atspaudu.
Ir nors testamente minimos Bulgarijos komunistų partijos ir „liaudies valdžios“ jau kadaise nebebuvo, valstybė šio kąsnelio neatsisakė.
Tai buvo itin keista, nes nuo politikos Vanga visada stengėsi laikytis atokiau. Buvo gerokai nukentėjusi nuo valdžios: savo laiku aiškiaregę norėta išsiųsti į lagerį, jos namuose ne kartą rengtos kratos.
Prieš kelerius metus žiniuonės giminaičiai galiausiai atkovojo jos namus ir įrengė juose muziejų – taip, kaip norėjo pati Vanga.
Nėra tokio dalyko kaip aiškiaregystė
Suprantama, neišvengė Vanga skeptikų pašaipų. Yra manančiųjų, kad ji net nebuvo akla. Neva kai mergaitę pradėjo lankyti vizijos, pamotė – beje, labai mylėjusi Vangą, – patarė jai apsimesti nerege. Visai taip pat, kaip tame žaidime, kurį Vangelija žaisdavo būdama maža. Kam to būtų reikėję? Gal kad pranašystės būtų tikslesnės. Gal kad akla pranašė atrodė įspūdingiau.
Kad ir kaip būtų, Vangos fenomeno taip niekam ir nepavyko visiškai atskleisti, nors tą bandyta daryti dar jai gyvai esant.
Pati ji savo dovaną aiškino paprastai: sakydavo, jog mintyse užduoda klausima, ir taip pat mintyse gauna į jį atsakymą. Moteris tikėjo, kad kalbasi su dvasiomis. Tačiau mokslininkai mano radę Vangos sugebėjimas praktiškesnį paaiškinimą: bulgarė mokėjo girdėti ir „matyti“ tai, ko „nepagauna“ kiti žmonės. Jos smegenys buvo tarsi užprogramuotos ieškoti informacijos – kaip kokia kompiuterinė paieškos programa. Tačiau pati esmė (kaip ir visais vadinamais aiškiaregystės atvejais) buvo moters gebėjimas perprasti priežasčių ir pasekmių ryšį.
Dar 1967 metais Sofijos pedagogikos institute buvo įkurta laboratorija aiškiaregystės fenomenui tirti. Neraštinga Vanga ten buvo įdarbinta jaunesniąja moksline darbuotoja. Jos namuose mokslininkai pastatė pasiklausymo įrangą, įrašinėjo pokalbius su lankytojais, o paskui tikrindavo, kaip Vangos pranašystės pildosi. Paaiškėjo, kad aiškiaregės „patikimumas“ buvo 70–80 procentų. Praėjus geram dešimtmečiui po žiniuonės mirties pradėta kalbėti, kad bulgarės paslaptis atskleista. Dar daugiau: jos metodus sėkmingai naudoja šiuolaikinės specialiosios tarnybos – teroro išpuolių prevencijai. Tačiau išsamesnės informacijos nepateikiama.
Skeptikai sako, kad didžioji dauguma garsiausių šiuolaikinių ekstrasensų yra sėkmingų reklamos kampanijų produktas. Ir praeities aiškiaregiai, tokie kaip Vanga, esą nebuvo išimtis. Skirtumas tik tas, kad Vangos reklama rūpinosi ne kokia viešųjų ryšių agentūra, o... Bulgarijos specialiosios tarnybos.
Kadangi nuo 1967-ųjų iki 1990-ųjų Vangelija Gušterova išties buvo oficiali valstybės tarnautoja, daug kas tiki, kad ji dirbo ir Bulgarijos saugumui. Net ir „pažangaus socializmo“ valstybei buvo prestižiška turėti pasaulinio garso aiškiaregę, pas kurią plūdo būriai garsenybių – taip pat ir politikų, – ir dar didesni būriai turistų.
Dėl tos pačios priežasties vizitai pas Vangą galiausiai buvo komercizuoti: apsilankymo kaina būdavo 10 levų socialistinio bloko valstybių piliečiams ir 50 JAV dolerių visiems likusiesiems. Valstybė Vangai mokėjo 200 levų per mėnesį atlyginimą.
Miestelyje, kur apsistodavo pas Vangą atvykę žmonės, informaciją apie juos rinkdavo ir viešbučių tarnautojai, ir taksi vairuotojai. Net kalbama, jog ir pati Vanga naudojosi specialiųjų tarnybų archyvais, todėl labai tiksliai ir nupasakodavo kai kurių lankytojų praeitį. Visą kitą neva atlikdavo psichologija: žmonės prisimindavo tik tas pranašystes, kurios išsipildydavo, tačiau niekas niekada nesužinojo, kiek jų neišsipildė.
Išpranašauta krizė
Paskutiniaisiais metais, jau jausdama artėjančią mirtį, Vanga paliko ateinančioms kartoms informacijos apie XXI amžiuje žmonijos laukiančias nelaimes ir išbandymus. Užšifruotos aklosios bulgarės pranašystės buvo interpretuojamos taip įvairiai, kad sukėlė įvairiausių skeptiškų gandų ir net atvirą nesupratimą. Tikėtina, kad prasmę Vangos kalbos įgis tik po to, kai išsipildys. Pavyzdžiui, yra teigiančiųjų, kad Vanga dar 1996-aisiais išpranašavo pasaulinę krizę, užgriūsiančią visą planetą – t. y. šių metų įvykius.
Apie pasaulio pabaigą aiškiaregė viešai nekalbėdavo – nemėgdavo ji tokių kalbų. Tačiau neslėpė, kad žmonijos ateitis šviesi nebus. Tuoj bus metai, kai jos pranašystės keliauja po pasaulį keldamos kam netikėjimą, kam siaubą dėl to, kad galbūt viskas jau pradėjo pildytis...
Paskutinės Vangos pranašystės
2008 – bus pasikėsinta į keturis pasaulio lyderius ir prasidės konfliktas Indostane. Visa tai taps viena iš Trečiojo pasaulinio karo priežasčių.
2010 – Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Karas prasidės lapkričio mėnesį ir baigsis 2014 metų spalį. Prasidėjusiame kaip paprastas karinis konfliktas kare paskui bus panaudoti iš pradžių branduolinis, vėliau ir cheminis ginklai.
2011 – dėl radioaktyviųjų nuosėdų Šiauriniame žemės pusrutulyje nebeliks gyvūnijos ir augmenijos. Paskui musulmonų radikalai pradės cheminį puolimą prieš likusius gyvus europiečius.
2014 – dauguma išlikusių planetos gyventojų sirgs odos vėžiu ir kitomis odos ligomis – tai bus cheminio ginklo panaudojimo pasekmė.
2016 – Europoje beveik nebeliks žmonių.
2018 – naująja pasauline supervalstybe taps Kinija. Besivystančios šalys iš eksploatuojamųjų taps eksploatatorėmis.
2023 – pasikeis Žemės orbita.
2025 – Europa vis dar bus mažai apgyvendinta.
2028 – bus sukurtas naujas energijos šaltinis (greičiausiai valdomas branduolinės reakcijos procesas). Badas pamažu bus įveiktas. Įvyks pirmasis pilotuojamas skrydis į Venerą.
2033 – tirps poliariniai ledynai. Vandens lygis visuose vandenynuose kils.
2043 – pasaulio ekonomika suklestės, bet Europą valdys musulmonai.
2046 – jau bus galima dirbtinai užauginti bet kuriuos žmogaus vidaus organus. Jų transplantavimas taps geriausiu gydymo būdu.
2066 – JAV užpuls musulmoniškąją Romą ir pirmą kartą panaudos naujos rūšies – klimato ginklą. Klimatas staiga atšals.
2076 – visuomenėje nebeliks klasinio susiskirstymo (komunizmas).
2084 – atkuriama gamta.
2088 – atsiras nauja liga: ja susirgę žmonės pasens per kelias sekundes.
2097 – staigus senėjimas bus įveiktas.
2100 – dirbtinė saulė apšvies tamsiąją Žemės pusę.
2111 – žmonės taps kiborgais – gyvaisiais robotais.
2123 – vyks karai tarp mažųjų valstybių. Didžiosios į juos nesikiš.
2125 – Vengrijoje bus gautas signalas iš kosmoso (visi vėl prisimins Vangą).
2130 – ateiviams patarus bus įkurtos kolonijos po vandeniu.
2164 – gyvūnai paverčiami pusiau žmonėmis.
2167 – nauja religija.
2170 – didžioji sausra.
2183 – kolonija Marse taps branduoline valstybe ir reikalaus nepriklausomybės nuo Žemės.
2187 – pavyks sustabdyti dviejų didelių ugnikalnių išsiveržimą.
2195 – jūrų kolonijos bus visiškai aprūpintos ir energija, ir maistu.
2196 – azijiečiai ir europiečiai visiškai susimaišys kaip rasės.
2201 – Saulėje vykstantys termobranduoliniai procesai ims lėtėti. Klimatas – vėsti.
2221 – ieškodama nežemiškos gyvybės žmonija užmegs kontaktą su kažkuo siaubingu.
2256 – kosminis laivas parskraidins į Žemę naują baisią ligą.
2262 – planetų orbitos palaipsniui keičiasi. Marsui iškils susidūrimo su kometa grėsmė.
2271 – iš naujo teks paskaičiuoti pasikeitusias fizikos konstantos.
2273 – geltonoji, juodoji ir baltoji rasės visiškai susimaišys. Atsiras naujos rasės.
2279 – energija bus gaunama iš „nieko“ (tikėtina, iš vakuumo arba juodųjų skylių).
2288 – kelionės laike (nauji kontaktai su ateiviais).
2291 – Saulė vėsta. Bus bandoma „uždegti“ ją vėl.
2296 – galingi plyksniai Saulėje. Traukos jėga keičiasi. Į Žemę ims kristi senos kosminės stotys ir palydovai.
2299 – Prancūzijoje susiformuos partizaninis judėjimas prieš islamą.
2302 – atrandami nauji svarbūs visatos dėsniai ir paslaptys.
2304 – atskleidžiama Mėnulio paslaptis.
2341 – kažkas baisaus artėja prie Žemės iš kosmoso.
2354 – avarija vienoje iš dirbtinių saulių sukels sausrą.
2371 – didysis Badmetis.
2378 – atsiras nauja greitai plintanti rasė.
2480 – susidurs dvi dirbtinės saulės. Žemė panirs į prieblandą.
3005 – karas Marse. Pažeidžiamos planetų trajektorijos.
3010 – Mėnulį taranuos kometa. Aplink Žemę susidarys nuolaužų ir dulkių žiedas.
3797 – iki to laiko Žemėje žus visa, kas gyva, tačiau žmonija sugebės susikurti pagrindus naujai gyvybei kitoje žvaigždžių sistemoje.
