Aiškiaregiai | Pranašai:

Dauguma žmonių daugiau ar mažiau tiki įvairiomis pranašystėmis. Be to, žmonijos istorijoje gausu faktų, bylojančių apie išskirtinių, nežemiškų gebėjimų turinčius žmones, galinčius numatyti ne tik atskirų žmonių, bet šalių likimus. Kas gi pranašaujama 2017 metams

Tarologas Leopoldas Malinauskas apgailestauja, kad šie metai Europai buvo skaudūs. Ateinantys 2017-ieji, deja, taip pat nebus ramesni.

Nostradamo katrenai nėra skrupulingai tikslūs ir vienareikšmiai. Juos iš esmės galima traktuoti ir taip, ir kitaip. Vienok aiškiaregio palikto paveldo tyrinėtojai išmoko juos klasifikuoti ir pakankamai tiksliai traktuoti. Štai ką 2017 metams pranašauja Nostradamo katrenai.

Akla bulgarų aiškiaregė Vanga, mirusi 1996 m., kartais vadinama „Balkanų Nostradamu“. Pastaruoju metu ji prisimenama ypač dažnai. Ji, esą, išpranašavo Rugsėjo 11-osios teroro išpuolį, Islamo valstybės iškilimą ir baisųjį 2004-ųjų cunamį.

Kai kas šį žmogų šiandien vadina XX amžiaus Nostradamu, nors dar prieš kurį laiką Pietro Ubaldžio vardas buvo mažai kam žinomas. Genialios šio italų rašytojo, fiziko ir filosofo pranašystės buvo paskelbtos jo knygose maždaug prieš 80 metų. Kol kas informacijos apie Ubaldį galima rasti tik anglų kalba, tačiau, be abejo, netrukus apie jį ims šnekėti visas pasaulis.

XV a. žmonės nerimaudami laukė Paskutinio teismo dienos. Parašyta daug tekstų, apibūdinančių, kas vyktų tą dieną. Tačiau neseniai buvo atrastas rankraštinis, kuris Paskutinio teismo dieną apibūdina kitaip – su žemėlapiais. Lotynų kalba parašyti rankraščiai pasakoja apie Antikristą, islamo iškilimą ir kitus įvykius, kurie, kaip manė to meto žmonės, turėjo įvykti 1651-aisiais.

1926 metais žurnalas „Collier’s“ paskelbė interviu su išradėju Nikola Tesla. Tuo metu pokalbio turinys buvo šokiruojantis – jis labai įdomus ir dabar.

Pastaruoju metu ypač suaktyvėjo pranašės Vangos gerbėjai. Panašu, kad akla bulgarų aiškiaregė, mirusi 1996 metais, gana tiksliai numatė šių metų įvykius. Aiškiaregė išpranašavo, kad 2016 m. įvyks musulmonų invazija į Europą – daugelis tiki, kad būtent ta pranašystė ir pildosi.

Iš visų šiandien žinomų knygų pati populiariausia ir toliau išlieka Biblija. Tai bažnytinė knyga, leidžiama didžiausiais tiražais daugelyje šalių. Bibliją galima aptikti beveik kiekvienoje šeimoje, bent jau po vieną egzempliorių. Įdomu tai, kad šią knyga turi netgi žmonės, kurie savęs nesieja su jokia religija. Kaip galima paaiškinti tokią didelę Biblijos paklausą? Pasirodo, daugelį mūsų amžininkų domina ta knygos dalis, kurioje aprašoma žmonijos ateitis, ir reikia pasakyti, nelabai džiaugsminga - apreiškimo Jonui knyga.

Žinių apie Johano gyvenimą išliko labai mažai. Yra žinoma tik tiek, kad jis gimė apie 1040-uosius metus Vezelyje (Vokietija). kai paaugo, Johanas tapo benediktinų vienuolyno nariu. Sprendžiant iš skurdžių duomenų, būsimasis pranašas buvo gydytojų, būsimasis pranašas buvo gydytoju ir astrologu. Johanas nemažai keliavo po Europą, netgi buvo pasiekęs Vidurinę Aziją.

Politikai ir ministrai, karaliai ir princesės, aktorės ir dailininkai, generolai ir rašytojai – pas garsiausią praėjusio amžiaus pradžios chiromantą, astrologą, numerologą Williamą Warnerį (1866–1936), pasivadinusį Cheiro, plūdo minios.