Aprašyta apokalipsė

Iš visų šiandien žinomų knygų pati populiariausia ir toliau išlieka Biblija. Tai bažnytinė knyga, leidžiama didžiausiais tiražais daugelyje šalių. Bibliją galima aptikti beveik kiekvienoje šeimoje, bent jau po vieną egzempliorių. Įdomu tai, kad šią knyga turi netgi žmonės, kurie savęs nesieja su jokia religija. Kaip galima paaiškinti tokią didelę Biblijos paklausą? Pasirodo, daugelį mūsų amžininkų domina ta knygos dalis, kurioje aprašoma žmonijos ateitis, ir reikia pasakyti, nelabai džiaugsminga - apreiškimo Jonui knyga.

Daugelį amžių ne vienas tyrinėtojas bandė interpretuoti knygoje pateiktus pasakojimus ir nustatyti, kada ateis ta lemtingoji valanda, tačiau tai pavyksta padaryti labai nedaugeliui.

Per visą žmonijos egzistavimo istoriją yra nemažai pavyzdžių, kuriuos galima aprašyti kaip apokalipsę. Pakanka prisiminti Sodomos ir Gomoros sugriovimą, Pasaulinį tvaną arba maro epidemiją Europoje viduramžiais. Pačioje apreiškimo knygos pradžioje galima perskaityti perspėjimą visiems, kurie bando nustatyti pasaulio pabaigos datą - tik Dievas žino, kada ateis ši diena ir valanda. Tai reiškia, nors šiandieniniai įvykiai labai panašūs į aprašytuosius knygoje, dar neaišku, ar jie baigsis tragiškai.

Tačiau nemažai detalių, kurias apaštalas Jonas perdavė palikuonims, kelia mintį, kad būtent mūsų civilizacija gali būti finaline žmonijos vystymosi stadija. Šiandien, kaip niekada anksčiau yra realios globalios katastrofos su krentančiomis iš dangaus žvaigždėmis ir apnuodytu vandeniu. Žmonija kiekvienais metais kuria vis brangesnius ir tobulesnius ginklus, skirtus mūsų pačių naikinimui. Tačiau tuo pačiu žmonija yra visiškai neapsaugota nuo kokios nors kosminės katastrofos, pavyzdžiui, asteroido smūgio į mūsų planetą. Paskutinis rimtas susidūrimas su kosmoso kūnu įvyko prieš keletą tūkstančių metų. Tai baigėsi tuo, kad žuvo senovės civilizacijos, prasidėjo naujas ledynmetis, išmirė fauna. Nuo to laiko sėkmė lydėjo žmones, o tai leido pasiekti tam tikrą išsivystymo lygį. Tačiau jeigu ant Žemės nukristų kokių 500 m skersmens asteroidas, tai sukeltų daugybę sugriovimų ir pasaulinę katastrofą. Apmaudžiausia yra tai, kad mes, turėdami mirtiną branduolinį ginklą, kurio aptarnavimui reikia daugybės lėšų, nieko negalėsime padaryti.

Šiandieninę padėtį pasaulyje negalima vadinti pavydėtina, nes mes, pasirinkę vartotojiškos visuomenės modelį, pasmerkėme save laipsniškam susinaikinimui savo pačių veiklos produktais. Žmonija, imdama iš gamtos turtus, to niekaip nekompensuoja ir tik dar labiau didina savo poreikius. Tokio neūkiškumo rezultatas jaučiamas jau šiandien - netgi tokie įprasti resursai, kokiais yra vanduo ir grynas oras, šiandien tampa labai vertingais. Gal tai ir yra tie įvykiai, apie kurios papasakojo apaštalas Jonas?

Aiškiaregio prognozėse pasakojama apie užnuodytas upes, netgi ištisus vandenynus. Atsižvelgiant į tai, kokiu tempu vanduo užteršiamas, abejoti Biblijoje pateikiamais žodžiais netenka. Nuolatinės sausros, sukeliančios badą Afrikoje ir masines vaikų mirtis, įvairios epidemijos, plintančios dėl vandens trūkumo - apie šiuos faktus šiandien vis garsiau kalba tarptautinės labdaros organizacijos. Šiandien jau nieko nestebina nuo ligų mirštančių ar nuo bado išdžiūvusių vaikų nuotraukos.

Daugybė šiandien mūsų planetoje vykstančių gamtinių kataklizmų buvo aprašyti kaip dangaus aptemimas, medžių ir gyvūnų žūtis, taip pat vandens tapimas netinkamu gerti ir netgi graužiančiu odą. Apie „šiltnamio efektą" šiandien nėra žinoma gal tik mažiems vaikams. Mokslininkai nuolat kalba apie pavojų, tačiau nėra jokių rezultatų, nes didžiulio pelno perspektyva į antrąjį planą nustumia būtinybę kurti brangias ekologiškas technologijas. Kaip mano tyrinėtojai, pasekmės bus ne tik visuotinis atšilimas, nors naivūs gyventojai jau ruošiasi tam, kad šalia jų namų netrukus žydės tropiniai augalai. Iš tiesų, pakils pasaulinio vandenyno lygis, dėl to bus užtvindyta daugybė teritorijų, tačiau laukti žadėtojo tropikų klimato neverta. Jau dabar mokslininkai kalba ne apie visuotinį atšilimą, o apie visuotinį patamsėjimą, t.y., Saulės spinduliai nebepasieks planetos paviršiaus dėl didelio teršalų dalelių kiekio ore. Dėl to prasidės naujas ledynmetis. Tose vietose, kur vis tik išliks šiltas klimatas, gyvenimo sąlygos irgi nebus palankios. Atmosferoje esančios įvairiausių oksidų dalelės susijungs su vandens garais, prasidės nuolatiniai rūgštūs lietūs, kurie visiškai sunaikins didžiąją augmenijos dalį ir padarys netinkamais vartojimui daugumą vandens šaltinių.

Gamtiniai kataklizmai vyksta per visą žmonijoj egzistavimo laikotarpį, todėl jie negali būti laikomi naujosios apokalipsės indikatoriais. Visai kitas dalykas, kai kalbama apie dalykus, būdingus konkrečiai epochai, ir kuriuos išrado žmogus. Pavyzdžiui, Jonas savo apreiškimuose rašo apie taip vadinamą „velnio žymę", uždėtą ant vergų kūnų ir leidžiančią jiems gauti valgį ir kitokias materialines gėrybes. Suprantama, kuris visa tai numatė praeityje, viso to negalėjo aprašyti dabartiniais žodžiais, tačiau gyvenantiems dabartiniu šioje „velnio žymėje“ laiku nesunku atpažinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais sistemą.

Tiesa, tokios technologijos dar nesukurtos, mes ir toliau naudojamės plastiko kortelėmis, tačiau po oda įsodinamų mikroschemų kūrimas šiandien jau nebėra fantastika.
Mokslininkai mano, kad implantuota mikroschema leis išspręsti daugybę problemų, o pirmiausia - akimirksniu nustatyti žmogaus tapatybę. Į šias mikroschemas bus galima įrašyti bet kokią informaciją, aptikti objekto buvimo vietą bet kuriuo momentu ir po kurio laiko netgi atsisakyti mobilių prietaisų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo labai džiaugsminga, tačiau daugelis žmogaus teisių gynėjų mano, kad šie įrenginiai leis organizuoti visuotinį žmonių sekimą. Visuotinis skaitmenizavimas neišvengiamai ateis ir kiekvienam žmogui, kaip ir rašė pranašas, bus suteikta sava skaitinė kombinacija. Nors atrodytų, kad tai tik numeris mokestinėms prievolėms suskaičiuoti ir atlikti, tačiau puikiai žinoma, kad šiuos numerius labai dažnai naudoja ir įvairios jėgos struktūros. Šiuo atveju galimybės įvairioms machinacijoms yra neribotos, ypač šalyse su besivystančia ekonomika ir kuriose neveikia demokratinės laisvės.

Gali būti, kad kalbama apie brūkšninį kodą. Šiandien tokias žymes galima uždažyti nenuplaunamais dažais ir jas naudoti asmens identifikavimui. Tačiau kodėl vieni nešios ant savęs šį „skaičių", o kiti ne? Pastarieji, kaip rašoma apreiškimuose, nieko negalės pirkti ar parduoti. Beje, jau ir dabar galima matyti panašių pavyzdžių, nors ir ne tokių radikalių. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse įstatymu yra numatyta, kad žmogus gali atsisakyti nuo suteikiamo asmens kodo. Vietoje jo dažniausiai naudojamas pavardė arba paso numeris, kas, beje, nekeičia reikalo esmės. Nemažai organizacijų, ypač finansinių, atsisako aptarnauti šiuos klientus, kurie neturi asmens kodo.

Kuo labiau artėjama prie apokalipsės pabaigos, tuo fantastiškesnes formas įgauna pranašo aprašyti dalykai. Koks drakonas su užrašytais ant jo vardais išžengs iš jūrų ir kuris Žemės miestas vėliau taps antikristo sostine ir blogio įsikūnijimu? Į šiuos klausimus yra daugybė atsakymų. Kai kurie tyrinėtojai yra įsitikinę, kad tai, kas aprašyta šiame skyriuje, jau yra praeityje, tačiau vargu ar dabartinį laiką galima pavadinti „aukso amžiumi“, kuris, kaip žadėjo pranašas, turėjo ateiti po šėtono nuvertimo. To, kas parašyta, panašumų ir skirtumų su šių dienų realybe visiškai negalima paneigti. Apaštalo Jono apreiškimus kiekvienas žmogus supranta individualiai ir skirtingai, priklausomai nuo to, kiek žmogus tiki ir stengiasi suprasti tai, ką mums perdavė pranašas.