Alfredo Votkinso energetinės Lei linijos

Praėjusio amžiaus 3-io dešimtmečio pradžioje pagyvenęs anglų verslininkas, o laisvalaikiu archeologas-mėgėjas Alfredas Votkinsas vaikštinėjo gimtojo Herdforšyro apylinkėse. Užlipęs ant vienos kalvos, apsižvalgęs aplinkui, jis gerai pažįstamą landšaftą pamatė tarsi visai kitomis akimis. Vyras pamatė, kad visa jam prieš akis matoma apylinkė tarsi tiesiomis linijomis padalinta į kvadratus, o linijos eina per bažnyčias, pastatus, kitus paminklus.

Votkinsas suprato, kad pamatė senosios Britanijos žemėlapį - landšaftą, padengtą visiškai tiesių kelių tinkleliu. Dauguma kelių sutapo arba su Saulės judėjimu, arba su žvaigždžių trajektorijomis. Tai buvo labai keista vizija.

Kaip dažnai atsitinka su atradimais, taip ir šis nulėmė visą likusį Alfredo Votkinso gyvenimą. Jis šią linijų sistemą pavadino „Lei linijomis („Lei“ - senovės saksų kalba reiškia „išvalyta žemė").

Dar prieš Romėnus

Tolimesni tyrimai patvirtino - tiesios linijos, kurias nuo kalvos pastebėjo Votkinsas, besidriekiančios dešimtis kilometrų, einančios per senovines kapavietes ir akmenines observatorijas (panašias į Stounhendžą), iš tiesų yra keliai. Ir šie keliai buvo suplanuoti žymiai anksčiau, nei į Britaniją įsiveržė romėnai, nors būtent jie anksčiau buvo laikomi pirmaisiais kelių tiesėjais saloje. Dabar šie keliai išnyko, tačiau pėdsakai liko.

Jeigu Votkinsas juo sugebėjo pamatyti labai intuityviai, tai, einant šalia nurodyto kelio, galima buvo pamatyti arba į žemę nusėdusią seną plokštę, arba riedulių eile, arba dar kokį nors orientyrą. Tačiau koks tai kelias, kuris visiškai neatsižvelgia į vietinį reljefą? Ir jis netgi nebando aplenkti ežerų, kalvų, balų?

Votkinsas aiškino, kad šie keliai buvo nutiesti palei energetines Žemės linijas. Panašiai kaip vandens ieškotojas jaučia po žeme tekantį vandenį ir suranda šaltinį, taip ir senovės britai jautė šias linijas bei mokėjo jomis pasinaudoti. Šių linijų energija buvo tokia stipri, kad kelias tiesiog pats „nešė" sumanų keliautoją, ir tai atpirko visus bekelės nepatogumus.

Iš pradžių Votkinso teorija tarp mokslininkų sukėlė tik juoką, dažnai netgi užgaulų. Tačiau patyręs verslininkas laikėsi savo teorijos ir tęsė tyrimus, kuriuos vėliau aprašė savo knygoje „Senovinės tiesiosios linijos". „Lei linijų" šalininkų skaičius ėmė augti.

Žemės jėgos

Patvirtinti hipotezę apie „Lei linijas" padėjo archeologo Gajaus Andervudo pasisakymai. Jis aptiko, kad kiekvieno akmeninio paminklo (taip pat ir Stounhendže) centre ir giliai po visų jo tirtų bažnyčių akmeniniais pamatais yra energetinis „mazgas", kurį jis pavadino „akluoju šaltiniu".

„Akluoju", tikriausiai dėl to, kad iš jo neprasideda, kaip turėtų būti iš šaltinio, „vandens linijos" (vandens energija), o priešingai, randasi tose vietose, kur šios „vandens linijos" sueina. Ir tai užtikrina palankią vietovės energetiką. Andervudas aptiko dar dvi požeminių energetinių linijų rūšis. Vieną jų pavadino „akvastatu", o kitą - „kelio juosta".

Pasirodo, senovės statytojai, orientuodamiesi pagal „akvastatus", kulto pastatus statė labiausiai tinkamai, atsižvelgiant į pasaulio šalis. O pagal „kelio juostas" nustatydavo kelių ir takelių
kryptis. Andervudas mano, kad visos šios trys geodezinės tiesės - akvastatas, kelio juosta ir vandens linija - susijusios su skaičiais 3 ir 7, apie kurių magišką reikšmę žinoma nuo senų laikų.

Dar vienas dalykas - Žemės jėgų pasireiškimo esmė. O tikėjimas šiomis jėgomis sudarė daugelio senovės religijų pagrindą. Ir netgi išlieka šiuo metu, pavyzdžiui, Kinijoje.

Negalima drakonui nukirsti uodegos

Prieš gerą amžių, kai jau gerai industrializuota Europa pabandė įsiskverbti į Kiniją, jos laukė nusivylimas. Buvo ne vienas atvejis, kai buvo siūloma nutiesti geležinkelį, kuris turėjo eiti per kalną ar kalvą, tačiau vietinė valdžia visada mandagiai atsisakydavo.

Beje, motyvas, dėl kurio buvo atsisakoma tiesti geležinkelį, apsišvietusiems europiečiams buvo visiškai nesuprantamas: atseit, kalnas yra žemės drakonas, kuriam nukirtus uodegą reikia laukti rimtų nemalonumų. Kinai nuo neatmenamų laikų iki šių dienų tiki, kad egzistuoja „drakonų upės" - jėgos linijos, einančios žemės paviršiumi. Prieš statydami statinį ar sodindami medį, kinai konsultuojasi su ekspertu geomantu, kad nepakenktų „drakono upei".

Lung-gom-pa ir šokliai

Apie jėgos linijas žinoma ir Tibete. Kelionės po šią šalį metu garsi prancūzų kilmės tyrinėtoja Aleksandra David-Neel matė lung-gom-pa - žmonės, kurie gali ištisas savaites bėgti be poilsio, nemažindami greičio. Įdomiausia buvo tai, kad šie žmonės visada bėgo tiesia linija, netgi ir tuo atveju, kai linija eidavo per kalną.

Jų iš kelio nepriversdavo pasukti jokios kliūtus, bėgliai jas įveikdavo šuoliuodami. Jie šuoliuodavo aukštais šuoliais, lengvai atsispirdami nuo žemės, tarsi atšokdami nuo jos. David-Neel manė, kad nepaprastos šių bėgikų jėgos ir ištvermės paslaptis - tai ilgos ir atkaklios treniruotės bei dvasinis tobulumas.

Gal ir yra tiesos šiuose žodžiuose, tačiau tik dalinai. Tas faktas, kad bėgikai niekada neišsuka iš kelio, liudija, jog jie dar moka pasinaudoti jėgos linijomis, kurias Votkinsas pavadino „Lei linijomis". Yra teigiama, kad labiausiai treniruoti lung-gom-pa galėjo bėgti, kojomis neliesdami žemės, t .y. jie mokėjo skrieti oru.

Raitomis ant akmens

Egzistuoja daugybė legendų apie skrydžius, kuriuos atliko senovėje gyvenę britai. Burtininkas ir magas Bladudas skraidė atsisėdęs ant savo akmenų, tačiau kartą iš dangaus nukrito į tą vietą, kurioje šiuo metu Londone stovi šventojo Pauliaus bažnyčia. Legendose pasakojama, kad Abiris - dar vienas britų magas - sugebėdavo nuskristi į Graikiją ir grįžti atgal.

Šiuolaikinis tyrinėtojas Džonas Mitčelas mano, kad šie legendose minimi skrydžiai galėjo vykti, tik pasinaudojant „Lei linijų" magnetinėmis jėgomis. Jis taip pat mano, kad šios linijos yra dangaus energijos siųstuvais. Būtent dėl to daugelis senovės statinių, ypač Egipto piramidės ir Stounhendžas, kurių paskirties mokslas iki šiol negali paaiškinti, pastatyti būtent tuo tikslu, kad „sujungtų" į vieną visumą žemės ir dangaus jėgas. Kabaloje šias jėgas vienija skaičius 1746. Mitčelas aptiko, kad tas pats skaičius panaudotas šių senovės statinių architektūrinėse proporcijose.

Tai gal išvalykime „Lei linijas" ir tapsime lung-gom-pa? Nieko nepavyks. Dabartinės civilizacijos žmonėms labai daug reikia išvalyti pačiuose savyje. Juk netgi ir Tibete ne kiekvienas gali tapti lung-gom-pa.