Ar sėkmingas vežio gydymas vynuogių dieta?

Gerbiami skaitytojai, šiame straipsnyje pateikiame jums Johannos Brandt knygos „Gydymas vynuogėmis“ pristatymą (ištrauką). Tai netradicinėmis dietomis paremta sistema, kurią naudojant galima ženkliai pagerinti savo sveikatą. Bent taip teigia šios sistemos autorė, kuri sako, kad šio būdo dėka išsigydė vėžį.

Šiame pasaulyje, beviltiškai iškilus vėžio gydymo klausimui, aš prisidedu šia knyga, kurioje yra aprašyta mano asmeninė patirtis sietina šiuo klausimu. Daugelis žmonių sirgę šia baisia liga neteko įvairių kūno organų ir visi jie sako viena:
„Dabar mes esame pripažinti kaip sergantys nepagydoma liga“.
Mano manymu, išeitis tokioje situacijoje esantiems žmonėms yra vynuogių dieta, todėl kreiptis reiktų į atestuotus daktarus, kurie išmano vynuogių teikiamas gydomąsias savybes. Tačiau prieš pradedant tokio pobūdžio gydymą, svarbu iš pradžių išvalyti organizmą tiek fiziškai, tiek dvasiškai.

Johanna Brandt

Pirmi trys mėnesiai Amerikoje buvo išties sudėtingi. Siekdama pristatyti vynuogių gydymo metodą susidūriau su griežtais praktinės medicinos įstatymo reglamentais.

Būdama Pietų Afrikos pilietė nenorėjau veltis į nereikalingą konfliktą, tad reikėjo susirasti vietinį bendradarbiauti norintį žmogų ir toliau tęsti savo gydymo metodiką. Tačiau iškyla klausimas – ar įmanoma surasti tokį žmogų, kuris ryžtųsi būti gydomas nepatentuoto metodo būdu?

Ieškodama aplankiau daugybę žmonių, įstaigų, dėsčiau paskaitas, susiradau vertingų pažinčių. Pagrindinė mano veikla buvo rašymas. Rašiau visiems – laikraščių, žurnalų redaktoriams, gydymo įstaigoms, netgi agitacinio judėjimo prieš vėžį pirmininkui. Tačiau atsako negavau.

Dar prieš išvykstant dėstyti į Cape Town, susipažinau su viena moterimi, kuri buvo labai susidomėjusi vynuogių gydymo metodika. Man grįžus namo, moteris dar nebuvo pamiršusi šios minties, tad pradėjome kartu bendradarbiauti ir apsistojau jos namuose.

Kaip sakoma „Lizdą aklam paukščiui susuka Dievas“. Iki šiol dar tebeturiu jos namų raktą – prieglauda visad atvira. Žmonės, kurie išgyvena namų ilgesį, supras. Mano atveju tai nebuvo paprastas ilgesys – neapsiribojo namiškių ar gyvenamosios aplinkos grožio trūkumu. Tai buvo protine ir dvasine kančia paremtas ilgesys.

Turėti visas gyvenimo problemas išsprendžiantį raktą ir juo nepasinaudoti – tai lygiai tas pats, kas išgyventi tamsią sielos naktį (ang. dark night of the soul). Iliuzinių pasaulio gėrybių troškimas užgožia idealą; tai laukinė pagunda. Pasiūlyti išsigelbėjimo nuo skausmo dovaną, laisvai, nemokamai, be kainos ir stebėti jos atsisakymą – tai tarsi nukryžiavimas – Calvary.

Likimo posūkis

Aš turėjau savo gydymo metodo pristatomąjį laišką, kurį pateikiau tų laikų geriausiam gydymo natūraliomis priemonėmis daktarui Benedict Lust ir papasakojau jam visą savo istoriją. Jis parekomendavo man susitikti su „Evening Graphic“ ir „Physical Culture“ redaktoriumi Bernarr Macfadden.

Susitikimas su Bernarr Macfadden praėjo sėkmingai, aš jam papasakojau savo istoriją, neminėdama gydymo metodo vynuogėmis. Redaktorius buvo sužavėtas mano drąsa ir atkaklumu, tad 1928 metais sausio 21 d. mano istorija, užimdama visą pilną puslapį, puikavosi „Evening Graphics“ žurnale.

1. Atradimo istorija

1928 metais sausio 21 d. mano publikuotas straipsnis „Evening Graphic“ žurnale buvo toks:

Gimiau 1876 metais Pietų Afrikoje. Prieš daugiau nei 50 metų gyvenę mano protėviai, kaip ir visi tos vietos gyventojai, buvo mėsėdžiai, tad labai tikėtina, kad toks gyvenimo būdas įtakojo plintantį sergamumą vėžiu.

Mano giminėje buvo daug vėžiu sergančių žmonių; ne išimtis ir motina, kuri 1916 metais mirė nuo skrandžio vėžio. Daktarai sako, kad vėžys nėra paveldimas, tačiau mano organizme vis tiek gali būti jo užuomazgų – užtenka prisiminti turėtas ligas kaip gastritą, tulžies sutrikimus, opą.

Po brutalios mano motinos skrandžio išdarkymo analizės, patyriau šoką, atsirado kitų problemų. Gyvenimas tapo košmariškas ir vis stipriau jaučiau maudimą skrandžio dešinėje pusėje.

Vėžys? Nebijojau šios minties. Maniau pasiekusi aukščiausią žmogaus ištvermės tašką ir netgi mačiau galimybę įveikti šią ligą.

Kartą vienas draugas, po pokalbio su mano vyru, susitiko su manimi ir atkartojo įstrigusią jo mintį:

„Ką aš galiu pasakyti apie savo žmoną? Viltis numirti suteikia jai jėgų gyventi, o baimė gyventi – ją žudo.“

Būtent, viltis numirti! Tačiau man nėra aišku, kaip mano paslaptis buvo atskleista.

Aš viską kruopščiai suplanavau. Buvau pasiryžusi nevartoti jokių cheminių preparatų, nesidaryti jokių operacijų – tiesiog nenorėjau kentėti.

Tuo momentu gavau Upton Sincla ir „Gydymas badu“ (ang. „The Fasting Cure“) knygutę, kuri mane labai sužavėjo ir suteikė vilčių palengvinti esamą skausmą, praktikuojant natūralų gydymą.

Badavau septynias dienas, tačiau rezultatas manęs nedžiugino.

Gerbiami skaitytojai, šios temos tęsinį galite perskaityti PDF formatu paspaudę žemiau esančią nuorodą:

Johanna Brandt - Gydymas vynuogėmis