Ateiviai. Tylėjimo suokalbis

2009-ais metais vienas radijo žurnalistas JAV prezidentui Barakui Obamai uždavė klausimą apie kontaktus su ateiviais, informacija apie kuriuos, atseit, saugoma "Paslapčių knygoje" Žaliajame kambaryje, kuriame apsilanko kiekvienas naujai išrinktas šalies prezidentas. Obama juokais atsakė: "Aš galėčiau papasakoti, kas parašyta "Paslapčių knygoje", bet tuomet jus teks nužudyti".

Vakarų šalių spaudą sujaudino ir Rusijos vyriausybės ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo žodžiai, pasakyti 2012 m. gruodžio 7 d. Pokalbio su žurnalistais metu, apie kurį tarsi atsitiktinai tapo žinoma visuomenei, jis pusiau juokais, pusiau rimtai pasakė, kad Rusijos prezidentui kartu su „branduoliniu lagaminėliu" perduodamas aplankalas su žyme "Visiškai slaptai", kuriame saugomi duomenys apie ateivių apsilankymo Žemėje faktus, o taip pat specialiųjų tarnybų, kurios tiria pranešimus apie ateivius Rusijos teritorijoje, ataskaitos, Kai baigiasi prezidento įgaliojimai, šis aplankalas, atseit, perduodamas naujam prezidentui. Baigiant pokalbį ministras pirmininkas dar pridūrė, kad daugiau informacijos šia tema galima gauti, pažiūrėjus filmą „Vyrai juodais drabužiais".

Rusijos premjero žodžius pacitavo daugelis vakarų šalių leidinių. Vieni buvo įsitikinę, kad Medvedevas paprasčiausiai pajuokavo, kiti mano, kad jis galėjo prasitarti apie tai, kas iš tiesų egzistuoja.

Juokas juokais, tačiau 2011-ais metais nežemiškųjų civilizacijų egzistavimą oficialiai patvirtino FTB, kuris išslaptino dalį dokumentų apie 1947-ais metais įvykusią NSO katastrofą prie Rozvelo. Daug metų buvo manoma, kad nufilmuotas žuvusio ateivio skrodimas ir su tuo susiję dokumentai yra ne kas kita, o falsifikacija. 1947 m. liepos 2 d. JAV pietryčiuose, atseit, dėl gedimo ant žemės nukrito paslaptingas skraidantis diskas. Tiesa, išslaptintuose dokumentuose nepaneigiamų faktų, patvirtinančių šį teiginį, yra mažai. Daugiausia šiuose dokumentuose yra agentų ataskaitų apie gandui liudininkų pasakojimų ir keli dokumentai     su tuometinio FTB direktoriaus Edgaro Huverio parašu, kuriuose nurodoma rinkti informaciją apie tokius gandus ir skundžiamasi kariškiais, kurie neatskleidžia savo paslapčių. Galima sakyti, kad tai tikri „X failai", tik parašyti lakoniška žvalgybos suvestinių kalba. Yra manančių, kad prieš leidžiant visuomenei susipažinti su archyvu, FTB darbuotojai atidžiai pašalino iš jų visas išvadas ir rekomendacijas. Daugelio dokumentų liko tik antraštė, o pats tekstas pašalintas „dėl slaptumo".

Pirmoji informacija apie ateivius Žemėje buvo paskelbta spaudoje ir televizijoje, kai nepriklausoma Didžiosios Britanijos televizijos žurnalistų grupė atliko tyrimą apie XX amžiaus 7-ame dešimtmetyje buvusius dažnus puikių mokslininkų ir talentingų kariškių dingimo atvejus. Visi galvojo, kad jie išvyko į kitas Šalis užsidirbti. Žurnalistai apklausė jų giminaičius bei draugus ir pastebėjo keistą dalyką: išvykusių specialistų laiškai ir atvirutės buvo panašios kaip du vandens lašai. Nors braižas ir skyrėsi, tačiau visų laiškų stilius buvo vienodas, tarsi šie tekstai buvo užrašyti kažkam jį diktuojant. Po kažkurio laiko ryšys su šiais žmonėmis visiškai nutrūkdavo. Televizijos kanalas pagal savo tyrimą paruošė laidą. Netrukus redakciją pasiekė stulbinantys televizijos žiūrovų laiškai, iš kurių žurnalistai sužinojo apie tai, kuo nebuvo įmanoma patikėti: pasirodo, Amerika ir Rusija jau seniai Mėnulyje ir Marse stato bendras bazes, tam ir buvo reikalingi dinge žmonės. Dar daugiau, redakcija gavo, atseit, iš kosminio laivo Marso orbitoje filmuotą medžiagą. Kilo didžiulis sujudimas. Dėl vyriausybės spaudimo ir grasinimo atimti licenciją, televizijos kanalas buvo priverstas pranešti, kad visa tai buvo tik pokštas, o žurnalistus atleisti.

Netrukus šie žurnalistai, prisidengę vienu pseudonimu, parašė daug triukšmo sukėlusią knygą „Alternatyva 003". Daug metų dėl informacijos apie ateivius slėpimo buvo kaltinama daugiausiai JAV valdžia. Daugiausia „utologinių" gandų susiję su JAV prezidentu Dvaitu Eizenhaueriu. Buvo įtariama, kad būtent jis pirmasis iš pasaulio galingųjų užmezgė „diplomatinius santykius" su ateiviais, 1954-ųjų metų vasario mėnesį Eizenhaueris ilsėjosi Kalifornijoje ir staiga kelioms valandoms dingo iš žurnalistų akiračio. Vėliau prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad šalies vadovas lankėsi pas odontologą. Tačiau versiją apie prezidento ryšius su ateiviais patvirtino Viljamas Miltonas Kuperis, kuris tuo metu JAV vyriausybėje dirbo kariniu patarėju. 1989 m. balandžio 26 d. jis JAV senato ir Atstovų rūmų nariams išsiuntė 536 „Kaltinimo peticijos" kopijas. Joje buvo pranešama, kad dar 1954-ais metais Eizenhaueris sudarė sutartį su „pilkųjų" civilizacija - didžianosių ateivių iš planetos, besisukančios aplink Betelgeizės žvaigždę Oriono žvaigždyne. Atvykę į Žemę kosminiais laivais, kuriuos astronomai iš pradžių palaikė asteroidais, jie išsilaipino Holomano karinių oro pajėgų bazėje, o vėliau - Edvardo bazėje, kur ir įvyko iš anksto sutartas Eizenhauerio susitikimas su atskridusiais humanoidais. Be to, Kuperis tvirtino, kad daugelio valstybių vadovai ir kiti įtakingi asmenys su ateiviais užmezgė glaudžius kontaktus.

Buvo sukurta kažkokia „slapta pasaulio vyriausybė", žinoma „Bilderbergo klubo" pavadinimu, kuri įsikūrusi Ženevoje. Ši organizacija tapo slapta po to, kai buvo įslaptinta informacija apie bendradarbiavimą su „Žemės okupantais". Šis klubas, kaip jis pats teigia, atlieka prižiūrėtojo vaidmenį, palikdamas žmoniją nežinomybėje. Dėl to netgi duodami įsakymai nužudyti ar sukompromituoti aplenkusius savo laiką mokslininkus, epochinius atradimus padariusius išradėjus: „ne tą iškasusius" archeologus ir „ne su tais" užmezgusius kontaktus kontaktuotojus. „Kaltinimų peticijoje" buvo pateiktas slaptos tarptautinės vyriausybės narių sąrašas, kuriame paminėti Zbignevas Bzežinskis,
Henris Kisindžeris, Džordžas Bušas, Nelsonas Rokfeleris ir kiti žymūs žmonės.

1991-ais metais Ženevos planetinės sintezės instituto direktorius R. Šnaideris paviešino to paties Miltono Kuperio ataskaitą „Slaptoji vyriausybe", kurioje buvo teigiama, kad 1947-1952 metais vien tik JAV teritorijoje nusileido apie 15 ateivių skraidančių aparatų. Vieni sudužo, kiti dėl įvairių priežasčių buvo priversti nutūpti. Amerikiečių rankose atsidūrė 65 lavonai ir... vienas gyvas ateivis. Ataskaitoje buvo patvirtintas slaptos pasaulinės vyriausybės egzistavimas, kuri sudarė sutartį su „kitų pasaulių" atstovais. Pagal šiuos susitarimus „išrinktieji" gavo kai kurias „pažangias" technologijas mainais už leidimą naudoti žmones tyrimams. Kodėl į klausimą apie tai, ar Žemėje yra ateivių, oficialūs asmenys visada atsako neigiamai? Analitikai siūlo tris teorijas.

1. Nutylėjimo tikslas - netraumuoti Žemės gyventojų tuo faktu, kad Visatoje egzistuoja kitos gyvybės formos. Ši teorija teigia, kad vyriausybei yra žinomas ateivių techninio išsivystymo lygis, kurį palyginus su Žemės civilizacijos lygiu, buvo padaryta išvada, kad kariniu požiūriu baimintis nereikia - konflikto su nežemiškomis civilizacijomis neturi būti.

2. Žemėje istoriškai susiformavo kažkokia „pasaulinė vyriausybė", esanti aukščiau visų šalių ir tautų ir kontroliuojanti finansinius srautus. Ši vyriausybė žino apie NSO, diplomatiniame lygyje kontaktuoja su ateiviais, gauna iš jų kažkokią „techninę pagalbą" mainais į „kuklius" prašymus skirti teritorijas anklavams įkurti, kuriuose galėtų tirti Žemės gyvybės formas.

3. Gali būti, kad „pasaulinės vyriausybės" nariai nenori paskelbti „X failus", bijodami netekti žmonių kontrolės. Jie mano, kad valdžios praradimas bus susijęs su žmonių poreikiu sužinoti apie ateivių socialinę sandarą ir gauti iš jų technologijas, galinčias padėti restruktūrizuoti valstybes ir visuomenę. 1979-ais metais amerikiečių branduolinės energetikos ekspertas akademikas Makembelas pareiškė: „JAV federacinė vyriausybė visą laiką neigė savo dalyvavimą, sprendžiant NSO problemas, tačiau man tapo žinoma, kad šių objektų tyrimo darbai tęsiasi, į juos įtraukti FTB ir CŽV".

Politikų ir astronautų nuomonė

Kaip teigia lakūnė bandytoja Marina Popovič, pirmoji kosmonauto Pavelo Popovičiaus žmona, „NSO mato visi be išimties kosmonautai, tačiau apie tai prisipažįsta tik vienetai".

Amerikiečių astronautas ir lakūnas bandytojas Gordonas Kuperis, kuris du kartus buvo pakilęs į kosmosą 1963-iais ir 1965 -ais metai, tvirtino, kad dar 1951-ais metais, skrisdamas virš Vokietijos naikintuvu F-68 savo akimis matė NSO. 1978-ais metais Kuperis parašė laišką į Suvienytųjų nacijų organizaciją (dabar - Jungtinių tautų organizacija), prašydamas sukurti specialų organą šio fenomeno tyrimui.

Daktaras Edgaras Mitčelas - astronautas, ilgiausiai Mėnulio paviršiuje vaikščiojęs žmogus, pareiškė, kad yra visiškai įsitikinęs tuo, kad Žemę dažnai aplanko nežemiško proto atstovai, tačiau visi šie atvejai vyriausybės buvo nuslėpti.

FTB vadovas nuo jo įkūrimo 1935-ais metais iki 1972-ųjų metų Edgaras Huveris taip išsireiškė apie žinomą 1942-ųjų metų incidentą, kai buvo apšaudytos skraidančios lėkštės virš Los Andželo: „Mes turime išsireikalauti priėjimą prie šių skraidančių aparatų. Los Andžele kariškiai užgrobė šiuo aparatus ir neleidžia mums jų tirti".

1955-ais metais su keistu „šaltojo karo" metams pasiūlymu kreipėsi Ramiojo vandenyno karinių pajėgų vyriausiasis vadas Duglas Makartūras: „Pasaulio nacijos turi susivienyti, nes kitas karas bus tarpplanetinis... Pasaulio nacijos turės sudaryt frontą kovai prieš ateivius iš kitų planetų".

Michailas Gorbačiovas: „NSO fenomenas egzistuoja ir į jį reikia labai rimtai žiūrėti".

Ričardas Niksonas, JAV prezidentas 1969-1974 metais: „Aš vis dar neturiu teisės aptarinėti informacijos apie NSO ir nežemiškąjį protą, kurią turi vyriausybė. Šio klausimo svarstymas tęsiasi".

Verta susimąstyti ar teisingi visų šių žmonių, kurių adekvatumas dėl jų vykdytos ar tebevykdamos profesinės veiklos nekelia jokių abejonių, pasakyti žodžiai.