Biržuvėnų Laumės pėda

Laumės pėdų Lietuvoje yra ne viena. Taip vadinami ir nedideli įspaudai akmenyse, ir didesni vandens telkiniai, savo forma primenantys neproporcingai ilgos pėdos paliktą pėdsaką. Toks lieka dar ir dėl to, kad laumės vaikšto vilkdamos kojas. Sako, kad vanduo šiose pėdose turi stebuklingų galių: padeda atjaunėti, juo dažniausiai prausiamas veidas ir akys – šios nustoja skaudėti, pagerėja regėjimas.

Kur? Vienas didžiausių ir žinomiausių – Telšių rajone, Biržuvėnų miško 23 kvartale, esantis 40x50 m dydžio upelyje susidaręs tvenkinys. Šalia yra aukšta dvišakė pušis, o joje įrengta koplytėlė. Magijai tinka ir šios pušies žievės gabaliukai. Laumės pėdoje randamas vanduo padeda atjaunėti. Biržuvėnų Laumės pėdos vieta.

Vikipedija info:

Biržuvėnų Laumės pėda – mitologinė šaltiniuota griova rytinėje Telšių rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Biržuvėnuose (Luokės seniūnija), 4,5 km į vakarus nuo Luokės, 0,35 km į šiaurės rytus nuo Biržuvėnų dvaro sodybos, miške, Virvyčios kairiajame krante.

Vieta

Tai natūrali griova, atsiradusi šaltiniui plaunant aukštumos šlaitą. Savo forma ji primena žmogaus pėdos atspaudą, kuris pailgas šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, apie 36 × 20 m dydžio. Šiaurės vakarinėje dalyje sunkiasi nedidelis šaltinis, tekantis į apie 20 × 20 m dydžio tvenkinį, iškastą į rytus nuo griovos.

Griovos rytiniame pakraštyje auga aukšta, sena dvikamienė pušis, laikoma šventu medžiu. Prie jos kamieno kabo medinis kryželis su lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėle bei vienkamarė, atvira iš priekio, stačiakampė stačiasienė lentinė koplytėlė dvišlaičiu stogeliu, kurioje yra medinė, polichromuota Rūpintojėlio skulptūra. Teritorijos plotas – 0,05 ha.

foto @ vikipedija

Istorija

Pasakojama, kad atspaudą senų senovėje įmynė laumė, todėl griova vadinama Laumės pėda. Šaltinio vanduo laikomas šventu, turinčiu stebuklingą gydomąją galią, padedančiu susigrąžinti jaunystę ir sveikatą. Seniau žmonės rinkosi prie šaltinio prasiplauti akių, nešdavosi šventąjį vandenį į namus. Taip pat pasakojama, kad prie šaltinio seniau stūksojo stambus akmuo, kuriame buvusi taip pat įspausta laumės pėda.

Šią vietą gerbė ir globojo Biržuvėnų dvaro savininkai Gorskiai. XX a. pradžiojet varkydami dvaro parką, nuo rūmų iki Laumės pėdos jie pasodino medžių alėją. Šalia Laumės pėdos buvusioje klampioje vietoje iškasė nedidelį tvenkinį, kurio vandenį naudojo maistui gaminti. Esą, tuo metu buvo suskaldytas prie šaltinio stūksojęs akmuo.

Prie Šventosios pušies, augančios šalia Laumės pėdos, nuo seno renkamasi apsižadėti, prašyti užtarimo ir sveikatos.