Šią ligą sukelia augalų žiedadulkės. Ši liga gali kamuoti visą gyvenimą, paūmėdama pražydus tam tikriems, jus alergizuojantiems augalams.
Ar tai iš tikrųjų šienligė?
Jeigu minėti simptomai pasireiškė pirmą kartą, galite pasitikslinti, ar tai iš tikrųjų šienligė. Mat panašiais simptomais kartais prasideda ir peršalimo ligos. Jums padės šie duomenys:
- Sergant šienlige, iš nosies gausiai skiriasi vandeningos išskyros, o sergant peršalimo liga, paprastai jos būna gelsvos ir tirštesnės.
- Sergant šienlige, niežti akys, o peršalimo ligoms tai nebūdinga.
- Paūmėjus šienligei, paprastai kūno temperatūra nepakyla, o peršalus dažniausiai karščiuojama.
- Šienligės simptomai sustiprėja pirmoje dienos pusėje, giedromis, vėjuotomis dienomis, o peršalimo ligoms šie veiksniai įtakos neturi.
- Šienligės simptomus susilpnina antihistamininiai vaistai, o peršalimo ligų jie negydo.
- Šienligei būdingas sezoniškumas.
Kas sukelia ligą
Pasak mokslininkų, beveik visi žmonės turi polinkį alergijai, tačiau tik maždaug kas penktą žmogų kamuoja tikros alerginės reakcijos. Bene dažniausiai jas sukelia augalų žiedadulkės. Dar neseniai buvo manoma, kad kuo jos smulkesnės, tuo pavojingesnės.
Bet iš tikrųjų didžiausią pavojų kelia žiedadulkėse esantys baltymai-alergenai, saugantys augalą nuo vabzdžių, ligas sukeliančių bakterijų, virusų ir grybelių (štai kodėl alergologai nuogąstauja, kad genetiškai pakeisti arba modifikuoti augalai gali pakenkti žmogaus sveikatai. Juk modifikuojant pirmiausia stengiamasi sustiprinti augalo atsparumą!).
Moksliškai įrodyta, kad žiedadulkių alerginėms savybėms turi įtakos ekologiniai veiksniai. Padidėjus oro užterštumui automobilių išmetamosiomis dujomis, sieros ar azoto oksidu, žiedadulkių alergenai tampa pavojingesni. Nustatyta, kad didmiesčiuose sergamumas šienlige didesnis būtent dėl šios priežasties.
Taip pat pastebėta, kad šienligė siejasi su maisto produktų ar tam tikrų medžiagų (pavyzdžiui, latekso) sukeliama alergija. Tai yra vadinamoji kryžminė alergija, kuri būdinga 40-70 proc. alergiškų žmonių.
Priešą reikia pažinti
Žinodamas, kokio augalo žiedadulkės sukelia alergiją, žmogus gali jos išvengti. Pavyzdžiui, prasidėjus alergiją sukeliančių augalų žydėjimui, gali išvykti pagyventi į tokią vietovę, kurioje jų nėra, arba paprasčiausiai žydėjimo metu neiti į lauką. Bet ne visada iš karto pavyksta sužinoti, kas yra šienligės kaltininkas. Todėl reikia kreiptis į alergologą, kad jį nustatytų. Geriausia tai padaryti vėlyvą rudenį arba žiemą, kai ore visiškai nėra žiedadulkių.
Diagnozuojant atliekami specialūs odos mėginiai arba kraujo analizė.
Paprastai alergijos gydomos antihistamininiais vaistais. Jų yra įvairių. Seniai gaminami antihistamininiai vaistai veikia palyginti neilgai, bet sukelia stiprų šalutinį poveikį, pasireiškiantį mieguistumu ir reakcijų susilpnėjimu.
Naujesni vaistai šiek tiek efektyvesni, bet taip pat sukelia mieguistumą, trukdantį vairuoti automobilį ar dirbti susikaupimo reikalaujantį darbą. O patys naujausi antihistamininiai vaistai pasižymi ilgalaikiu poveikiu ir beveik nesukelia mieguistumo. Vaistus turi paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į ligonio organizmo ypatumus.
Antihistamininiai vaistai padeda numalšinti ir šienligės paūmėjimą. Žinant, kokios žiedadulkės ją sukelia, galima pabandyti visiškai ją išgydyti imunoterapija. Tai daroma ligoninėje.
Gydant ambulatoriškai, ligoniui 3-4 mėnesius į paodį švirkščiamas alergenas: iš pradžių 2-3 kartus per savaitę, vėliau - 1 kartą. Kiekvieną kartą sušvirkščiama vis didesnė alergeno dozė. Tokiu būdu sumažinamas organizmo jautrumas alergenui, ir žmogus gali maždaug 5 metus apsieiti be vaistų. Kad gydymas būtų efektyvesnis, jis kartojamas kasmet.
Ligoninėje gydoma taip pat, tik gerokai intensyviau, nes ligonį nuolatos stebi gydytojai. Šiuo atveju gydomasis kursas trunka maždaug 2 savaites.
Kuo anksčiau pradedama gydyti specifine imunoterapija, tuo ji būna efektyvesnė.
Fitoterapija
Jeigu kasmet paūmėja šienligė, 2-3 savaites prieš alergizuojančių augalų žydėjimą pradėkite gerti vaistingųjų augalų nuovirus. 1 valgomąjį šaukštą vieno iš toliau nurodytų augalų mišinių užpilkite 1 stikline verdančio vandens, palaukite, kol atvės, perkoškite. Vartokite po 1/3-1/2 stiklinės 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.
- Sumaišykite po 30 g kraujažolės žolės bei erškėtuogių ir po 10 gramų apynių spurgų, ženšenio šaknų bei mėtos lapų.
- Sumaišykite po lygiai apynių spurgų, lakišiaus bei notrelės žolės, žemuogių, beržo bei graikinio riešutmedžio lapų, juodojo šeivamedžio žiedų ir rudmenės šaknų bei šakniastiebių.
Esant polinkiui į šienligę:
- 10 g jonažolės žolės termose užpilkite 1 stikline verdančio vandens, po 2 valandų perkoškite ir vartokite po 2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną, prieš valgį.
- Į stiklinę įdėkite 2 valgomuosius šaukštus tarkuotų svogūnų, kaitinkite juos verdančio vandens vonelėje ir 10 minučių kvėpuokite iš stiklinės sklindančiais garais. Tokias procedūras darykite 3-4 kartus per dieną.
Vaistingaisiais augalais gydykitės labai atsargiai, nes ir jie gali sukelti alergines reakcijas.
