Garsiausi pabėgimai iš kalėjimo

Dingti iš Alkatraso

Vieni seka matytu filmu, o kiti patys įkvepia juos sukurti. Štai iš Clarence'o ir Johno Anglinų ir Franko Morriso istorijos gimė garsusis filmas „Pabėgimas iš Alkatraso“. 1962 m. suplanuotas pabėgimas buvo vienas painiausių kada nors sugalvotų pabėgimų iš įkalinimo įstaigos. Šaukštu iškapstę ventiliacijos angas savo kamerose, bėgliai kanalizacijos tuneliais pasiekė stogą.

Pasiekę salos krantus, bėgliai iš pasivogtų apsiaustų nuo lietaus pasigamino plaustą ir pasileido link San Fransisko. Kalinių pasigesta tik ryte. Iki šiol nežinia, ar vyrai paskendo, ar jiems pavyko pasiekti krantą.

Nepraėjus nė metams po šio pabėgimo Alkatrasas buvo uždarytas.

Pagauk, jei gali

Holivudą įkvėpusių pabėgimų sąrašą pabaigia Frankas Abagnale'as, kurio istorija 2002 m. buvo įamžinta juostoje „Pagauk, jei gali“.

Amerikietis F.Abagnale'as buvo teistas už sukčiavimą. Apgavikas buvo sulaikytas 1969 m. Prancūzijoje. Pasėdėjęs pusmetį kalėjime buvo perkeltas į Švediją, o galiausiai atsidūrė Amerikoje.

Savo autobiografijoje jis teigia, kad perveždamas jį iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą lydintis pareigūnas pametė dokumentus, todėl atvykus į kalėjimą jam pavyko visus įtikinti, kad jis – ne kalinys, o kalinius stebintis teisėsaugos pareigūnas. Sukčius gavo visus tam būtinus padirbtus dokumentus, o vieną dieną, pranešęs, kad jo misija baigta, išėjęs iš kalėjimo pro paradinius vartus.

Raktas į laisvę

Didžiosios Britanijos valdomoje Vaito saloje XX amžiuje veikęs Parkhursto kalėjimas buvo laikomas europietišku Alkatraso variantu. Tačiau palyginimai nepadėjo išvengti panašios į Alkatrase pasitaikiusią pabėgimo istorijos.

Žmogžudžių Keitho Rose'o, Andrew Rodgerio ir Matthew Williamso išmonė leido pasigaminti raktą, kuriuo pasinaudodami 1995-aisiais jie ištrūko iš griežto režimo kalėjimo.

Stebuklingasis visraktis, kurį naudojo bėgliai, atrakino ne vienas, o visą krūvą kalėjimo durų ir atvedė vyrus iki pagrindinės kalėjimo sienos. Ją perlipę bėgliai sėdo į taksi ir nuvažiavo į Sandauną, kur mėgino pagrobti lėktuvą ar laivelį, kuriuo norėjo bėgti tolyn.

Tačiau planas neišdegė. Po keturių dienų laukuose miegančius bėglius ne tarnybos metu aptiko kalėjimo prižiūrėtojas.

Padėjo jogos treniruotės

Korėjietis jogos specialistas Choi Gap-bok istorijai pateikė visai kitokį požiūrį į lankstumą. Jei iki jo

kalėjimo bėgliai pasaulyje bandydavo išlaužti grotas, tai šis ponas nusprendė į situaciją pažvelgti naujai. Choi Gap-bokas sugebėjo taip susilankstyti, kad tilptų per kameros duryse maistui paduoti paliktą skylę. Šis judesys jogui tetruko 34 sekundes.

Tačiau toli nubėgti lankstumas nebepadėjo. Po šešių dienų jis buvo sučiuptas ir nuo to laiko kalintas vienutėje, kurios duryse tarpelis lėkštėms pateikti buvo jau kur kas siauresnis.

Bėgimas dėl gyvybės

Skirtingai nei iki šiol vardinti bėgliai, Alfredas Wetzleris iš nacių koncentracijos stovyklos Aušvice bėgdamas ne dėl malonumo, o dėl gyvybės. Tai, greičiausiai, pats svarbiausias pabėgimas iš kalėjimo per visą žmonijos istoriją.

Slovakijos žydas A.Wetzleris kartu su bičiuliu Rudolfu Vrba pasislėpę medienos rietuvėje pabėgo 1944-aisiais. Keturias paras slapstęsi tarp lentų, vyrai sugebėjo persirengti pavogtais kostiumais ir pradėjo savo kelionę iki Lenkijos-Slovakijos sienos.