Mėnesio TOP 6
Pagrindinis » Kategorija: Kosmosas » Peržiūrų: (813) Komentarų: (0) (25.08.2015 - 20:58) Spausdinti

Geras klausymas: jei kosmose nėra deguonies, kodėl Saulė neužgęsta?

Jei paklaustume, kaip vadinasi procesas, kuriam vykstant išsiskiria šiluma ir (dažnai) šviesa, tikriausiai išgirstume atsakymą „degimas“. Tuos pačius produktus gauname ir iš Saulės, tad nieko keisto, kad procesus maga sulyginti. Tačiau šio gėrio atsiradimo priežastys – skirtingos.

Technologijos.lt redakcija sulaukė klausimo – jei kosmose nėra deguonies, kodėl Saulė neužgęsta? Į jį formaliai galima atsakyti vienu sakiniu:

Degimas, kurį regime vakarodami prie laužo, yra cheminė reakcija, vykstanti malkas sudarantiems anglies ir vandenilio junginiams oksiduojantis atmosferos deguonimi, o štai dieną kelią nušvietusi ir

kaitra žygeivius varginusi Saulės energija atsiranda iš fizikinių, konkrečiai – termobranduolinių, reakcijų.

Bet šiame klausime telpa didelė mūsų žinių ir supratimo apie Visatą dalis. Taigi jei vieno sakinio pažvanginimo negana, išnarpliokime kelis svarbiausius aspektus.

Kas yra degimas ir kodėl jis vyksta?

Degimu paprastai vadinama oksidacijos reakcija. Tiksliau, oksidacijos – redukcijos, redokso reakcija. Tai cheminė reakcija, kurios metu keičiasi reagentų (oksidatoriaus ir reduktoriaus) oksidacijos laipsniai. Oksidatoriai redukuojasi, o reduktoriai – oksiduojasi. Beje, norint žinoti, kur redokso reakcijų metu keliauja elektronai, verta atsiminti OPERA: Oksidatoriai Pasiima Elektronus, Reduktoriai Atiduoda.

Kaip jau minėta, degimas yra cheminė reakcija, tad jai galioja tokios pat taisyklės, kaip ir kitoms cheminėms reakcijoms. Kad vyktų degimas, reikia kuro, oksidatoriaus ir energijos. Jei vykstant reakcijai energijos išsiskiria daugiau nei reikia jos palaikymui (egzoterminė reakcija), kartą prasidėjusi, toliau ji vyksta savaime.

Reakcija vyksta, nes oksidatoriaus (dažniausiai deguonies) išoriniame elektronų sluoksnyje iki visiško sluoksnio elektronų „trūksta“ (deguonies atveju 2), o reduktoriaus išoriniame elektronų sluoksnyje jų „per daug“. Anglies degimo atveju, ji neprieštarauja deguoniui perleisti 4 elektronus. Todėl galutinio produkto – anglies dioksido – formulė yra CO2, t.y. vienas anglies atomas paskolina 4 elektronus, kuriuos priglobia du deguonies atomai.

Tokia elektronų konfigūracija energetiniu požiūriu yra naudingesnė ir energijos skirtumas tarp šių būsenų išsiskiria kaip jau minėta šviesa ir šiluma. Grynos anglies atveju, sudeginus (deguonyje) jos vieną kilogramą, išsiskiria 32,8 MJ energijos. Tiek energijos 1 kW galios lygintuvas sunaudoja per ~9 valandas. Jei degintume vandenilį, sudeginę vieną jo kilogramą, gautume net 142 MJ energijos ir minėtą lygintuvą galėtume stumdyti ilgiau nei pusantros paros.

Kas yra Saulė ir kodėl ji šviečia?

Saulė yra vidutinė, G tipo, pagrindinės sekos žvaigždė, įsitaisiusi Hertzprungo-Russello diagramos centre. Nuo jos paviršiaus šviesa ir šiluma (tiksliau tariant, visos elektromagnetinės bangos – o jų Saulė, kitaip nei laužas, skleidžia ne tik daug daugiau, bet ir daug įvairesnių) atskrieja per ~8 minutes. Per tą laiką jos įveikia vieną astronominį vienetą, arba apie 150 mln. km. Bet visa Saulės energija išsiskiria ne paviršiuje, kaip degant malkoms, o branduolyje.

Saulė daug didesnė už Žemę – jos skersmuo 109 kartus didesnis, o ir masė sudaro 99,86% visos mūsų planetų sistemos masės – ir sudaryta iš dujų (¾ vandenilis, kita dalis helis ir dar sunkesni elementai), tad slėgis jos branduolyje milžiniškas, o ir temperatūra siekia milijonus laipsnių. Tokiomis sąlygomis pradeda vykti nebe cheminės, o branduolinės reakcijos, tai yra tokios, kuriose dalyvauja nebe elektronai (tokiame karštyje elektronai nuo branduolių nuplėšiami ir medžiaga virsta plazma), o atomų branduoliai.

„Branduolinės reakcijos“ skamba grėsmingai, ypač minint 70-asias branduolinio ginklo panaudojimo metines. Tačiau žvaigždžių gelmėse vyksta ne sunkiųjų elementų branduolių skilimo reakcijos, kaip bombose ir pastatytuose ar gamtos sukurtuose atominiuose reaktoriuose, kai lieka skilimo produktai, nerimą keliantys dar ne vieną tūkstantmetį. Ten vyksta termobranduolinės sintezės reakcijos, kai iš paprastesnių elementų sukuriami vis sunkesni. Tiesą sakant, išsisklaidžius Didžiojo sprogimo dūmams, mūsų Visatos periodinėje elementų sistemoje tebuvo 3 lengviausi elementai – vandenilis, (branduolį sudaro 1 protonas), helis (branduolyje 2 protonai ir 2 neutronai) bei dar šiek tiek ličio (branduolyje 3 protonai ir 3 neutronai). Visi kiti elementai buvo susintetinti – ir tebesintetinami – žvaigždėse.

Lengviausiai žvaigždėse vyksta ir daugiausiai energijos išskiria vandenilio virtimo heliu reakcija, kai iš keturių vandenilio branduolių – protonų – gaunamas vienas helio branduolys.

Bet juk protonų sulipdymui reikia daugybės jėgų – juk jie vienodo krūvio ir stumia vienas kitą kaip įmanydami! Pradžioje darbą atliko gravitacija, suspaudusi pirminius vandenilio debesis į kamuolius – pirmos kartos žvaigždes. Spaudžiamos dujos kaista, o kaitinamos – plečiasi. Galima tikėtis, kad galiausiai nusistovėtų pusiausvyra ir tuo Visatos raidos istorija baigtųsi. Bet esame liudininkai, kad taip nėra ir elementų periodinėje lentelėje – pulkai. Kyla klausimas, iš kur energija viso to gėrio sukūrimui?

Jei pasvertume žvaigždžių branduolių žaizdruose sunaudotą vandenilį ir gautą helį, pamatytume, kad gautas helis sveria 0,7 proc. mažiau nei sunaudotas vandenilis – iš vieno kilogramo vandenilio gautume 993 gramus helio. Atrodo smulkmena. Bet čia priėjo Albertas Einsteinas ir tarė: E=mc2. Na, tarė jis kiek kitaip, tačiau mūsų nagrinėjamam atvejui toks pasakymas tinka. Taigi žiūrime, ką gauname iš 7 gramų skirtumo: 0,07 kg x (3 x 10^8 m/s)^2 = 6,3 x 10^15 J. Tokio energijos kiekio mūsų pavyzdiniam lygintuvui pakaktų beveik 200 milijonų metų...

Kas yra deguonis ir iš kur jis atsirado?

Kaip ir visose reakcijose – cheminės, termobranduolinės, – lieka reakcijos produktai. Lauže naudojamas deguonis ir malkos, o gaunama šviesa, šiluma, pelenai. Žvaigždžių branduoliuose vykstančių reakcijų produktai yra dar naudingesni – be šviesos ir šilumos (kurių, kaip matėme, išsiskiria nepalyginamai daugiau nei lauže) dar lieka ir „pelenai“ – sunkesni elementai.

Jei pradinė žvaigždė pakankamai sunki (ne, mūsiškė Saulė tokia nėra), tai sukūrenus vandenilį ima „degti“ helis, deguonis, azotas, anglis, neonas… Žodžiu, taip susidaro sunkesnieji elementai, taip pat ir lauže besijungiantys anglies ir deguonies atomai.

Tolesnės reakcijos vyksta vis sunkesnėmis sąlygomis – reikia vis didesnio slėgio ir aukštesnės temperatūros – ir jos išskiria vis mažiau energijos. Taip vyksta, kol pasiekiama geležinė riba, už kurios elementų kūrimui reikalinga energija tampa didesnė už reakcijos metu išsiskiriančią.Geležine ši riba vadinama ne veltui, nes paskutinis elementas, gaunamas „įprastu“ būdu, yra geležis. Visi sunkesni elementai susikuria kitu būdu – žvaigždėms sprogstant novomis, supernovomis ir panašiai. Sprogimai nuplėšia viršutinius sluoksnius, kuriuose būna reakcijų produktai, t.y. visi elementai, iš kurių susidaro naujos kartos žvaigždės ir planetų sistemos su visais jų gyventojais, kurie kartais susėda prie laužo ir žvelgdami į dangų, jaučiasi Visatos dalimi.

 

Šaltinis

Turite naujienų, nutikimų, mistinių istorijų, sveikatos patarimų, receptų, pasveikimo istorijų? Pasidalinkite su skaitytojais... Rašykite blog‛e! Kaip galite tai padaryti.

reklama
ŽYMĖS: saulė. kosmosas

Jei radote tekste klaidų, išskirkite ją ir paspauskite Ctrl + Enter Sistema Orphus

Griežtai draudžiama PARANORMAL paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu, be (gyvos) nuorodos su logotipu į PARANORMAL.LT šaltinį.

Facebook komentarai

reklama

Komentarai: (0) Komentuoti gali tik registruoti vartotojai!
avatar

//Nemokami skelbimai » Paranormal skelbimai...

Konditeriniai gaminiai
Used Cooking Vegetable Oil...

Mes esame augalinio aliejaus gamintojai ir gaminame įvairių rūšių rafinuotą augalinį aliejų ...

Konditeriniai gaminiai
Rafinuotas cukrinių runkelių cukrus ICUMSA 45...

Mes runkelių cukraus gamintojai, tai yra kristalai ir kubiniai. Mes turime rafinuotą baltąjį...



//Medicina, Ligos, Mutacijos, Liaudies medicina » Liaudies medicinos naujienos


Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Sumažinkite cholesterolio kiekį ir kraujo spaudimą per ...

Ši priemonė padės išsaugoti jūsų kraujospūdį normalų, taip išvengsite daugybės širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Papra...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicina
Vėžys mėgsta cukrų: priešvėžinė dieta...

Daugiau kaip prieš šimtą metų gydytojai nustatė, kad piktybinius auglius galima “numarinti badu” - arba dieta, ar...

Medicinos naujienos
Mokslininkai į žmogaus akis įšvirkštė skysčio, kuris le...

Biochemijos srityje dirbantys mokslininkai iš JAV išsiaiškino, kaip į žmogaus akis įdiegti naktinį matymą, kuris leistų žmogui v...
Medicinos naujienos
Baisus mokslininkų atradimas: vėžiu galima užsikrėsti!...

Mokslininkai sako, vėžys perduodamas motinos... Vėžiu galima užsikrėsti, tokią išvada padarė mokslininkai. Bet, mūsų visų laimei...

Užsienio spauda / Paranormal news
Deer Hunter caught bright spheres above and beams of light b...
Užsienio spauda / Paranormal news
Alien Abductee Tells All: Inside UFO, Secret Bases On Earth,...
Užsienio spauda / Paranormal news
Mysterious UFO speeding across the Sky above Heathrow, Londo...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Arbata nuo tonzilito (lakišius, liepžiedžiai, kietis)...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Arbata nuo laringito (šalavijas, ramunėlė, pipirmėtė)...
Sveikatos patarimai / Liaudies medicinos receptai
Arbata nuo laringito (ramunėlė, juoduogio šeivamedis, liepži...