Humanoidų puolimas Kelio kaimelyje

1955-ųjų metų rugpjūčio mėnesį keistos būtybės apsupo Satonų namą Kelio kaimelyje (Kentukas, JAV). Nėra žinoma, kuo šiuos padarus sudomino niekuo neišsiskiriančių fermerių namas, ar jie kėlė kokį nors pavojų žmonėms, o gal atvirkščiai - atvyko su "taikos misija". Kad ir kaip ten buvo, tačiau dvi fermerių šeimos (11 žmonių) atsidūrė humanoidų apsuptame name.

Keistas aparatas

Rugpjūčio 21-ą dieną Teilorų šeima nuvyko pas savo draugus Satonus vakarienės. Vyrai kalbėjo apie ūkiškus reikalus, moterys dalijosi savais rūpesčiais, vaikai žaidė. Apie 19 valandą Bilas Teiloras nuėjo prie šulinio vandens ir pamatė, kad virš namo skrenda didelis apvalus sidabro spalvos aparatas, mirgantis įvairių spalvų šviesomis. Aparatas ėmė leistis maždaug 100 m už namo.

Teiloras sugrįžo į namą ir papasakojo, ką matė. Tai sukėlė tik juoką, nes fermeriai - praktiški žmonės, tiki tik tuo, ką mato savo akimis ar paliečia rankomis. Jie buvo girdėję apie „skraidančias lėkštes“, tačiau kas galėjo patikėti tokiais niekais? Tačiau juokai netrukus baigėsi.

Monstras

Praėjus maždaug valandai ėmė loti Satonų šuo. Bilas Teiloras ir Elmeris Satonas pasiėmė šautuvus ir išėjo į kiemą pažiūrėti, koks nekviestas svečias pas juos užsuko. Šiuo svečiu buvo baltaplaukė būtybė - 4 pėdų (apie 120 cm) ūgio, didele galva, apaugusia baltais plaukais, tamsoje žėrinčiomis geltonomis akimis, iki žemės karančiomis ausimis smailiais galais ir ilgomis plonomis rankomis. Monstras pasuko galvą, pastebėjo vyrus ir lėtai pajudėjo link jų.

Vienas fermeris pakėlė šautuvą ir iššovė. Būtybė parkrito, tačiau atsistojo ir šnypšdama nubėgo šalin. Vyrai atsargiai patraukė į priekį, tačiau už kelių metrų sustojo - pasirodo, monstras buvo ne vienas! Salia tvoros augantis klevas buvo tiesiog apkibęs tokiomis pačiomis būtybėmis. Fermeriai ėmė padrikai šaudyti. Humanoidai ėmė kristi iš medžio, tačiau po to atsistodavo ir bėgdavo į tamsą.

Apsuptyje

Bilas apsisuko ir pamatė, kad kelios pabaisos tupi ant Satonų namo stogo. Vyrai puolė atgal į namą, uždarė duris, moterims liepė visur išjungti šviesą ir tyliai sėdėti. Pašnibždomis papasakojo, kad namas apsuptas bjaurių padarų. Tyloje buvo girdėti, kad kažkas vaikšto stogu.

Viena moteris ėmė pusbalsiu melstis, norėdama nuvyti nelabąją jėgą. Siaubo apimtas sukliko vaikas ir ranka parodė į langą. Už jo stovėjo vienas padaras ir žiūrėjo į vidų. Vienas vyras iššovė, langas suskilo į šimtus šukių.

Prasiveržimas

Apie 23 valandą žmonės nusprendė daugiau nebelaukti nežinia ko, o patiems prasiveržti iš apsupties. Pirmieji iš namo išėjo vyrai, rankose laikydami užtaisytus šautuvus. Po to iš namo išbėgo moterys su vaikais. Visi skubiai susėdo į automobilį. Vyrai šūviais vijo tolyn humanoidus. Bilas Teiloras užvedė automobilį, paspaudė akceleratoriaus pedalą ir, keldamas dulkes, nurūko į policijos nuovadą.

Komisaras Raselas Grinvelas pasiėmė su savimi penkis policininkus ir nuvyko į Satonų fermą. Jie aptiko kulkų pėdsakus, tuščias gilzes, išmuštus stiklus, tačiau neaptiko nė vieno monstro - nei gyvo, nei mirusio. Tik prie daržinės kampo gailiai inkštė šuo. Vėliau Satonai pasakojo, kad humanoidai grįžo ir iki 4-os valandos ryto vaikščiojo aplink namą.

Tikėti ar netikėti

Kaimelyje mažai kas tikėjo Teilorų ir Satonų pasakojimu. Dažniausiai jie klausdavo, kiek vyrai išlenkė viskio vakarieniaudami? Einant metams visi šio įvykio dalyviai vis rečiau minėdavo rugpjūčio 21-osios vakaro įvykius, o po to į įkyrius žurnalistų klausimus atsakinėjo: „tai seniai buvo, neatsimenu".

Tačiau Satonų dukra, kuriai tuo metu buvo penkeri metai, žurnalistams papasakojo, kad jos tėvas iki paskutinių gyvenimo dienų prisimindavo „šlykščius padarus". Tuo metu jo veidas išbaldavo, o akys prisipildydavo baimės. Jis nieko neužmiršo.