Imbiero savybės. Kada vartoti, o kada vengti imbiero

Imbieras - augalas, kuris randamas Japonijos, Indijos, Brazilijos, Jamaikos, Argentinos, Kinijos, Pietų Afrikos ir Vietnamo teritorijose. Jo gimtinė yra laikomi vakarų Indijos regionai ir pietryčių Azija.
Išvertus iš sanskrito, "zingiber", reiškia "raguotą šaknį". Sodinimo periodas nuo kovo iki balandžio.

Augimas gali trukti nuo pusės metų iki 10 mėnesių, priklausomai nuo sąlygų. Subręsta tada, kai viršutiniai lapai pagelsta ir nukrenta.

Dauginasi imbieras šaknimis. Svarbu žinoti, kad juodasis (barbadosiškas) ir baltasisi( bengališkas) imbieras - tai viena ir tas pati šaknis, skirtumas tik apdirbime. Iš juodojo imbiero nenuimama žievė, jis nuplikomas verdančiu vandeniu, po ko lieka pirminės išvaizdos.

Kad gauti baltą imbierą, nuo jo nulupama žievelė, nuvalomas ir apdirbamas 2 - jų proc.sieros rūgšties tirpalu arba chloro  kalkėmis. Todėl to pasekoje baltasis imbieras praranda  dalį savo naudingų savybių, tampa mažiau aromatingu, ne tokiu aštriu, kaip juodasis imbieras.

Nuo senų laikų imbieras garsėja savo aromatu ir skoniu, daugybe naudingų savybių. Imbiero šaknyje gausu magnio, fodforo, natrio, kalio, mangano, kalcio, silicio, chromo, geležies, nikotininės rūgšties,  oktano, oleino, linolio rūgšties, vitamino C, asparagino, cholino, riebalų. Jis turi daug amino rūgščių, kurios labai reikalingos organizmui, tai: leisinas, metioninas, treoninas, fenilaninas, valinas ir triptofanas.

Pagrindiniai komponentai imbiero šaknies yra cukrus, krakmolas, cingiberenas,gingerolis, cineolis, borneolis, feplandrenas, kamfenas, citralis, linalolis ir bisabolenas.
I imbiero sudėtį įeina gingerolis. Dėl jo imbiero skonis yra aštrus ir deginantis. Imbieras mažai kaloringas, 100 gr imbiero šaknies turi tik 80  kkal.

Naudingos imbiero savybės plačiai žinomos. Jį naudoja gydymui ir profilaktikai daugelio susirgimų.
Imbieras labai gerai veikia virškinimo sistemą. Patiekalams jis suteikia ypatingą skonį, be to daro juos lengvai įsisavinamus organizmui, padeda išvengti raugėjimo, stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, normalizuoja skrandžio veiklą. Jei reguliariai vartosime imbiero šaknį, žmogaus apetitas žymiai pagerės.

Imbieras tinka esant peršalimui, stimuliuoja atsikosėjimą, o nuoviras su juo - puiki šildanti priemonė.
Imbieras padeda kovoti su organizmo parazitais, turi prieš uždegiminių savybių, stiprina imunitetą, naudoja gydyti odos ligoms, rekomenduojamas esant meteorizmui, viduriavimui, geltai, inkstų ir skydliaukės veiklos sutrikimams.

Ypatingai gerai imbieras veikia kraujagysles, valo ir stiprina jas, mažina cholesterolio kiekį. Tinkama pagalba gydant aterosklerozę. Gerina atmintį. Mažina kraujo spaudimą. Kelia tonusą ir darbingumą, žvalumą. Profilaktinė priemonė prieš trombų susidarymą ir insultą.

Imbieras nuima sąnarių skausmus, raumenų skausmą, tinimus, padeda reumato gydymui, artrito ir artrozės.

Moterims jis ypatingai naudingas. Medžiagos, esančios imbiero sudėtyje, padeda esant mėnesinių simptomams, nevaisingumo gydymui, nes palankiai veikia gimdą. Imbiero šaknis nuima toksikozės simptomus: pykinimą, galvos svaigimą, silpnumą. Todėl jį reomenduojama vartoti ne tik nėščioms moterims, bet taip pat žmonėms, kenčiantiems "jūros ligą".

Be visų gydomųjų savybių, imbierą rekomenduojama pakramtyti po kiekvieno valgio. Jo aromatas ir dezinfekuojančios savybės geriau veikia nei bet kokia kramtoma guma ir šalina blogą burnos kvapą, atgaivina.

KADA REIKĖTŲ VENGTI IMBIERO

Naudingų savybių imbieras turi daug, bet yra ir aplinkybės, kada jo nereikėtų vartoti. Imbieras patekęs į organizmą labai stipriai veikia vidaus organus. Ypač skrandžio ir žarnyno gleivinę.Todėl turintiems opų, gastritą, dvylikapirštės žarnos susirgimų, imbiero nereikėtu vartoti, nes tai gali pabloginti padėtį.
Nerekomenduojama vartoti ir tiems, kurių turi kepenų sutrikimų, tokių kaip cirozė, hepatitas, tulžies akmenligė. Medžiagos, esančios imbiero sudėtyje, gali sukelti akmenų judėjimą latakuose, ir tada gali prireikti medikų pagalbos.

Imbieras gali padidinti kraujavimą. Pradedant nuo įprasto kraujavimo iš nosies ir baigiant hemorojumi - imbieras ne tik kad nepadeda, bet ir padaro dar blogiau. Nėščioms moterims, kuris kenčia nuo toksikozės, rekomenduojama gerti imbierą, šių simptomų slopinimui.
Imbieras turi šildančią savybę. Tai labai tinka peršalus, ir labai nerekomenduojama esant aukštai temperetūrai.

IMBIERAS SU KITAIS VAISTAIS

Paprastai imbieras su kitais vaistiniais preparatais duoda teigiamą rezultatą. Tačiau, tai būna ne visais atvejais. Yra medikamentų, su kuriais imbieras vartoti nerekomenduojamas, nes gali sukelti nepalankius rezultatus. Rekomenduojama visada pasitarti su gydytoju. Vaistai, kurie mažina arterinį kraujo spaudimą, stimuliuoja širdies raumens darbą ir tie, kurie vadinasi antiaritminiais, su imbieru vartoti griežtai nerekomenduojama. Imbieras tiek labai sustiprins šių preparatų veikimą, kad daugeliu atvejų atsiranda perdozavimas ir gali turėti liūdnų pasekmių.

Nerekomenduojama imbierą vartoti diabetikams, kurie vartoja įvairius cukraus kiekį kraujyje mažinančius vaistus.

Jei žmogus vartoja vaistus, lėtinančius kraujo krešėjimą, tai su imbieru vartoti taip pat jokiu būdu nereikėtų, nes jis turi tokių pačių savybių ir gali įvykti perdozavimas.

Imbieras - augalas, turintis begalę naudingų savybių. tačiau, kaip ir visi augalai, turi pašalinį poveikį ir apribojimus. Vartokite jį protingai, tada jis atneš jums tiktai naudą .

KAIP NUVALYTI IMBIERĄ

Žinoma, kad iš karto po imbiero oda yra didžiausias kiekis naudingiausių medžiagų, todėl lupti jį reikia labai atsargiai, nuskutant tik plona paviršiaus sluoksnį peiliuku. Kaip morką.

IMBIERO ARBATA SU CITRINA

Imbiero pagrindu gamina arbatą su citrina. Ši arbata unikali tuo, kad viename gėrime galima išskirti tris skonius : saldų, rūgštų ir aštrų. Ir dar, jis turi sušildantį efektą. Būtent tai pakelia tonusą ir suteikia energijos, atgaivina.

KAIP IŠSIRINKTI IMBIERĄ

Lyginant su kitais vaisiais ir daržovėmis, kuriuos renkantis turime atsižvelgti į daugelį matomų ir nematomų kriterijų, imbierą galima išsirinkti labai paprastai. Šviežumą nustatyti galima vizualiai. Pagal jo lygų, nepažeistą, auksaspalvį paviršių galima tvirtai pasakyti - šaknis šviežia. Seną ir nekokybišką imbierą nustatome pagal jo sustorėjusią odą ir akutes joje, kaip pas bulvę. Reikia pažymėti, kad imbierą, kurio vaistines savybes mes aprašėme anksčiau, geriausia pirkti šaknies pavidale, o ne smulkintą ar maltą, marinuotą ir kt. Juk tik šviežioje šaknyje yra gausu naudingų medžiagų.

KAIP LAIKYTI IMBIERĄ

Imbiero šaknį galima laikyti gana ilgai, bet ji palaipsniui netenka savo naudos ir galų gale tampa tik pusė tos naudos, kurią turi šviežias. Rekomenduojama jį laikyti ne ilgiau 4 - 6 dienų, apatinėse šaldytuvo lentynose arba specialiame daržovių skyriuje.

Manoma, kad laikant imbierą šaldiklio kameroje, jis išsaugo visas savo naudingas savybes. Galima susmulkintą šaknį užšaldyti specialiame tam skirtame inde ar maišelyje, indeliuose ledukams šaldyti. Tuomet gausime kaip tik vienos porcijos dydžio kubelį.
Džiovintą imbierą galima laikyti net keletą mėnesių.