Rytą pradėkite imbierine arba svogūnų lukštų arbata

Rytą pradėkite puodeliu imbierinės arbatos: rezultatą pastebėsite akimirksniu Jūs tikriausiai jau žinojote, kad imbieras naudingas jūsų kūnui. Jis stiprina imuninę sistemą ir teigiamai veikia virškinimą bei medžiagų apykaitą. Be to, jis taip pat turi antibakterinę funkciją ir padeda nuo gerklės skausmo. Tačiau tai tik keletas nuostabių šio super produkto savybių.

Galite valgyti šviežią arba miltelių pavidalo imbierą, dėti jį į kitus patiekalus arba labai lengvai pasigaminti puodelį arbatos. Pradėkite dieną puodeliu imbierinės arbatos ir nustebsite, ką tai padarys jūsų sveikatai!

Atsisveikinkite su toksinais

Ši šaknis užpildyta antioksidantais, kurie skaido nuodingas medžiagas ir užtikrina, kad jos nesikauptų jūsų kūne.

Suteikia šilumos

Ar visada jaučiatės sušalę? O gal vis tiek reikia prisitaikyti prie šaltesnio oro? Imbieras šildo jūsų kūną iš vidaus.

Tai naudinga jūsų virškinimu  

Štai kodėl jums visada patiekiamas gabalėlis imbiero kartu su suši. Tai ramina jūsų skrandį, kai suvalgėte per daug maisto. Be to, padeda nuo pilvo pūtimo, rašoma „Tips and tricks“.

Priešuždegiminės savybės

Daugybė tyrimų įrodė, kad reguliarus imbiero vartojimas gali turėti priešuždegiminį poveikį. Pasak alternatyviosios medicinos, imbieras padės išvengti laringito.

Neišmeskite svogūnų lukštų: pasakė, kaip juos panaudoti

Svogūnas – viena dažniausiai virtuvėje naudojamų daržovių, kuri pagardina ne vieną patiekalą. Nors dažnai svogūnų lukštai yra išmetami, to skubėti daryti nereikėtų, mat juose slypi tikras sveikatos lobis.

Tinklaraštininkė Sushmita Sengupta rekomenduoja išbandyti svogūnų lukštų arbatą, kuri gali būti labai naudinga organizmui. Viskas, ką reikia padaryti, tai svogūnų lukštus kelias minutes pavirti vandenyje, nukošti ir gerti kaip arbatą.

Svogūnų lukštuose gausu vitamino A, kuris naudingas regėjimui, vitaminų C ir E, o tai gali pasitarnauti odos būklei. Taip pat juose netrūksta priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių, kurios padeda suvaldyti peršalimo ir gripo simptomus, sustiprinti imunitetą, rašoma food.ndtv.com.

Tokia arbata yra mažai kaloringa, todėl puikiai tiks gurkšnoti ir išvengti papildomų kalorijų, jei, pavyzdžiui, būtų vartojami gazuoti gėrimai. Svogūnų lukštų arbata taip pat gali būti naudinga širdžiai ir padėti cholesterolio kiekio reguliavimui kraujyje.

Šaltinis: TV3.lt

Palaistykite namines gėles šiuo mišiniu: atsidėkos įspūdingais žiedais

Vasaris – apgaulingas mėnuo: dar ne pavasaris, bet dienos ilgėja, saulutė kyla vis aukščiau ir kambariniai augalai gauna daugiau šviesos. Tačiau lauke vis dar spaudžia šaltukas, ypač naktimis, o dieną ant saulėtų palangių šilta ir šviesu.

Kambariniai augalai nežino, ar jau pabusti iš žiemos miego, ar laukti tikro pavasario. Kaip jais pasirūpinti žiemos pabaigoje?

Kambarinius augalus, mėgstančius šviesą, dažniausiai laikome ant palangių. Tačiau šiais metais vasaris visai kitoks nei pernykštis– naktimis šaltukas paspaudžia iki –20. Todėl labai svarbu pasirūpinti, kad gėlių lapai ar šakelės nesiliestų prie lango stiklo, nes jos gali apšalti. Jei langai nėra sandarūs, geriausia kambarinius augalus nuimti nuo palangių, nes jie gali žūti nuo šalčio.

Ne tik žmonėms, bet ir augalams kenkia išsausėjęs kambarių oras, tad paspaudus šaltukui reikėtų dirbtinai drėkinti orą. Gėlių vazonėlių nepatartina statyti arti įkaitusių radiatorių, krosnių ir kitų šildymo įrenginių. Kambarinius augalus taip pat svarbu saugoti nuo skersvėjų – nusilpusios gėlės atrodys skurdžiai, blogiau augs, jas dažniau puls kenkėjai.

Šiemet gamta nepagailėjo gausaus sniego, kurio taip pasiilgusi žemė ir išsekę vandens telkiniai. Ištirpusio sniego vandeniu galime pagirdyti ir kambarinius augalus. Už minkštą sniego tirpsmo vandenį augalai jums padėkos vešlia lapija ir gausiais žiedais. Tereikia lauke prisikasti kibirą ar vonelę švaraus sniego ir palikti jį nakčiai šiltoje patalpoje, kad sušiltų iki kambario temperatūros.

Tačiau žiemą kambarinių augalų nereikia laistyti dažnai ar labai gausiai. Per drėgna vazono žemė – kur kas blogiau nei trumpalaikė sausra. Geriausia vandenį pilti į lėkštelę po vazonu, tuomet augalas atsigers, kiek norės. Per didelė drėgmė gali raginti augalus stiebtis į viršų. Žiemą žydinčius augalus (pavyzdžiui, ciklamenus, orchidėjas ir t.t.) reikėtų laistyti šiltu vandeniu, nes priešingu atveju bus pažeidžiamos augalo šaknys. Jei namuose oras labai sausas, rekomenduojama augalų lapus kasdien nupurkšti kambario temperatūros ištirpusio sniego vandeniu. Purkšti negalima tik žydinčių augalų.

Šaltuoju metų laiku kambarinių augalų tręšti beveik nereikia. Patartina dažniau tręšti tik kai kuriuos augalus, pavyzdžiui, baltažiedžius čėrus, kalijas, ciklamenus. Prieš tręšdami šioms gėlėms skirtomis trąšomis, pirmiausia sudrėkinkite vazonėlio žemę – tai apsaugos augalų šaknis nuo galimo nudeginimo. Tręšimui tinka ir kai kurios vaistažolės. Kartą per savaitę augalus galima palieti silpnu dirvinių asiūklių arba ramunėlių nuoviru.

Reguliariai kambario temperatūros vandeniu laistome tik žiemą žydinčius kambarinius augalus: ciklamenus, klivijas, meilenius, kolumnėjas, raktažoles, begonijas, sanpaulijas, orchidėjas, bromelijas. Juos kartą per mėnesį patręšiame mineralinėmis trąšomis.

Parengė Valda Dagilė

Pabrėžiame, kad tai - liaudiški patarimai, neįrodyti mokslinėse laboratorijose. Tik išbandyti protėvių ir perduoti iš lūpų į lūpas ateities kartoms. Mūsų tikslas informuoti. Todėl paliekame jums teisę patiems spręsti, tikėti jais ar ne, o dar geriau pasitarkite su gydytoju, dėl galimo šalutinio poveikio.

Jei jūs žinote daugiau naudingų liaudiškų patarimų, pasidalinkite jais su mumis, prisijunkite ir rašykite bloge!

* „Paranormal.lt“ straipsniai skirti tik informaciniams ir švietimo tikslams ir nepakeičia profesionalių medicininių patarimų, diagnostikos ar gydymo. Visais klausimais apie savo sveikatos būklę visada pasitarkite su gydytoju.