Imunoterapija - nauja onkologų viltis

Gydant vėžį dabar didelės viltys siejamos su imunoterapija. Ji vadinama revoliucine priemone, apginkluojančia organizmo imuninę sistemą galimybe tiesiai atakuoti vėžines ląsteles. O chemoterapija griauna imuninę sistemą, nes stabdo leukocitų dauginimąsi organizme.

Imunoterapijos medikamentai greitai praeina per visus patvirtinimo etapus. Juos kuriančių biotechnologijų įmonių akcijų kainos tiesiog šoka į dangų. Pirmieji tyrimai liudija, kad imunoterapija padeda vėžiu sergantiesiems gyventi ilgiau, kai kada net 2 kartus ilgiau, nei būtų įmanoma pasiekti su chemoterapija. Deja, tai tik susižavėjimas, o ne tikra viltis. Per vieną 361 asmens tyrimą, kurie sirgo galvos ir kaklo vėžiu, paaiškėjo, kad tik 36 proc. iš tų, kuriems taikė imunoterapiją, buvo gyvi dar po metų. Vadinasi, 64 proc. mirė, o chemoterapijos grupėje šis rodiklis buvo 17 proc.

Pradėjus imunoterapiją, pacientai gana dažnai miršta. Įmonė Juno Therapeutics konstatavo, kad penki iš dvidešimties leukemija sergančių asmenų mirė kaip tik taikant terapiją, todėl JAV vaistų reguliavimo įstaiga - Maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA) - laikinai sustabdė imunoterapijos tyrimus. Taip pat nesutikti su gydymu imunoterapija įspėjami žmonės, kurie serga ir vėžiu, ir autoimuninėmis ligomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, psoriaze ar polimialgija, nes toks gydymas gali sukelti mirtiną alerginę reakciją.