JAV armija Kalifornijos rūką panaudojo tam, kad išbandytų biologinį ginklą

San Fransisko rūkas labai žymus, ypatingai vasarą, kai oro sąlygos sukuria šaltą vėsių spalvų gamą aplink San Fransisko įlanką. Tačiau mažai kas žino, kad praėjusiame amžiuje JAV armija jį panaudojo tam, kad išbandytų biologinį ginklą ir atliktų imituotą „mikrobų karo“ ataką, rašo Businessinsider.com.

Ir tai buvo tik vėliau JAV vykdytų eksperimentų pradžia. Kaip „Discover Magazine“ rašo Rebecca Kreston, biologinio ginklo bandymas buvo „vienas didžiausių eksperimentų žmonijos istorijoje“, tačiau ir „vienas didžiausių Niurnbergo kodo pažeidimų nuo jo įkūrimo“.

Nieko neįtariantys San Fransisko gyventojai apie šiuos bandymus nieko nežinojo ir yra svarių įrodymų, kad šių bandymų metu žuvo Kalifornijos gyventojas.

Kode teigiama, kad atliekant eksperimentus reikia informuoti jų dalyvius, o tokie eksperimentai, kurie gali sužaloti ar sukelti mirtį, yra draudžiami.

Nieko neįtariantys San Fransisko gyventojai apie šiuos bandymus nieko nežinojo ir yra svarių įrodymų, kad šių bandymų metu žuvo Kalifornijos gyventojas Edwardas Nevinas, o dar dešimt paguldyta į ligoninę.

Tai beprotiška istorija, kuri iš pirmo žvilgsnio atrodo tarsi sąmokslo teorija. Internete labai daug dezinformacijos ir neįtikėtinų hipotezių, tačiau šūsnis dokumentų liudija, kad tokie eksperimentai tikrai vyko.

„Sėkminga biologinė mikrobų ataka“

Viskas prasidėjo vėlyvą 1950 m. rugsėjį, kai JAV Karinio jūrų laivyno laivas panaudojo milžinišką žarną, kad esant rūkui išpurkštų dviejų rūšių bakterijas – Serratia marcescens ir Bacillus globigii. Bakterijos išnyko rūke ir pasklido po miestą. Tuo metu manyta, kad abi jos nekenksmingos.

„Beveik visame San Fransiske buvo 500 dalelių litre per minutę. Kitais žodžiais tariant, kiekvienas iš 800 tūkst. San Fransisko gyventojų, kvėpuodamas normaliu temu (10 litrų per minutę), įkvėpė 5 tūkst. dalelių per minutę per keletą valandų, kol šios buvo ore“, – knygoje „Couds of Secrecy“ rašė Leonardas Cole'as iš Niudžersio Medicinos mokyklos.

Tai buvo vienas iš pirmųjų, tačiau toli gražu ne paskutinis tokio pobūdžio bandymas.

Per kitus 20 metų kariuomenė atliko dar 239 biologines mikrobų atakas tankiai apgyvendintose vietovėse, aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje skelbė „The New York Times“, „The Washington Post“, „Associated Press“ ir kiti naujienų kanalai.

Šių testų metu Niujorko miesto metro sistemoje ir Nacionaliniame oro uoste buvo paskleisti dideli kiekiai šių bakterijų.

Mistinė mirtis

Kai Edwardas Nevinas III – 1950 m. mirsiojo Edwardo Newino vaikaitis, paskaitė apie ankstyvuosius San Fransisko eksperimentus, jis savo senelio mirtį susiejo su armijos vykdytais bandymais.

Tuomet E. Nevinas III pradėjo spausti vyriausybę, kad būtų išleista daugiau dokumentų apie įvykį, 1977 m. galiausiai buvo paviešintas tyrimas.

1950 m. E.Nevinas sveiko po prostatos operacijos, bet staiga pasijuto prastai ir susirgo sunkiomis šlapimo takų infekcijomis, kurios turėjo Serratia marcescens – teoriškai nekenksmingų bakterijų. Iki tol jos niekuomet nebuvo aptiktos Kalifornijos ligoninėse.

Bakterija prasiskverbė iki E.Nevino širdies ir dar po keleto savaičių šis mirė.

Per kitus keletą mėnesių ligoninėse apsilankė dar dešimt pacientų, visi turėjo pneumonijos simptomus ir  Serratia marcescens bakterijų. Visi jie pasveiko.

E.Nevino sūnėnas valstybę padavė į teismą, tačiau bylos nelaimėjo, nes, teismo teigimu, kariuomenės bandymai su žmonėmis buvo pateisinami.

Anot „The Wall Street Journal“, armija gynėsi, kad infekcijomis žmonės susirgo ligoninėse, o ne dėl bandymų.

Galiausiai, 2005 m., JAV Federalinė vaistų administracija pranešė, kad bakterija Serratia marcescens gali sukelti pavojų gyvybei žmonėms su nusilpusia imunine sistema.