Jodo deficito sukeliami sveikatos sutrikimai

Nepakankamas jodo kiekis organizme sukelia daug sutrikimų. Šie sutrikimai – tai kretinizmas, pažeistos protinės bei reprodukcinės sveikatos funkcijos, atsilikęs fizinis vystymasis, endeminis gūžys (struma). Jodo trūkumas yra pripažinta visuomenės sveikatos problema visose šalyse.

Lietuva taip pat priskiriama endeminiam jodo deficito regionui, nes Lietuvos gėlame vandenyje bei dirvožemyje jodo beveik nėra. Esant nedideliam jodo trūkumui organizme, žmogus greičiau pavargsta, darosi labai jautrus ir nervingas, sumažėja darbingumas. Jodo deficitui didėjant, mažėja skydliaukės hormonų sekrecija ir įsijungia kompensavimo mechanizmas: posmegeninė liauka išskiria skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, o tai lemia skydliaukės ląstelių dydžio ir skaičiaus didėjimą, susiformuoja gūžys (struma). Gūžys yra pavojingas tuo, kad labai išvešėjęs gali užspausti trachėją, stemplę, sukelti užkimimą bei pakenkti gerklų nervams.

Jodo trūkumas nėštumo laikotarpiu gali lemti persileidimus, padidėjusį perinatalinį ir vaikų mirtingumą, protinį atsilikimą, kurčnebylumą, spazminę displegiją, žvairumą, kretinizmą. Kretinizmas yra vienas sunkiausių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų, kuriam būdingi sunkūs fizinio vystymosi sutrikimai, ryškus protinis atsilikimas.

Vienas efektyviausių pasaulyje patikrintų būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – kokybiškos joduotosios valgomosios druskos vartojimas. Perkant joduotąją druską būtina atkreipti dėmesį į jodo koncentraciją druskoje (palankiausia yra 20–40 mg/kg), pagaminimo bei galiojimo datą, pakuotės sandarumą. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad suaugusiesiems valgomosios druskos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus per dieną, atkreipiant dėmesį į tai, kad druskos jau yra tokiuose produktuose kaip duona, sūris, mėsos gaminiai ir kt.