Joks gripas nėra užkrečiantis

Kodėl mokslininkai lig šiol nežino kur gyvena virusas tarp epidemijų?

Joks gripas, įskaitant ir kiaulių ar veršių, nėra užkrečiantis. Dėl tos pačios paprasčiausios priežasties, kad virusai – nėra gyvi organizmai. Užkrečiančios yra peršalimo ligos, nes jose labai aktyviai dalyvauja bakterijos. Kai į organizmą pakliūna toksinai, jie yra audinių sugeriami ir tampa nereikalingu organizmo balastu. Jeigu kas nors „suserga peršalimu“, mikroorganizmai suardo pažeistus audinius į balastą, o balasto organizmas atsikrato per nosį ir burną, kosint, čiaudint ir kitais visiems gerai žinomais simptomais. Peršalimas – natūralus organizmo apsivalymo būdas. Mikroflora mūsų organizmuose būtent ir yra tam, kad reguliuoti balasto kiekį organizme, o tuo pačiu ir surištą su balastu toksikozę.

Kai organizmas perkrautas toksinais, o draugiškos bakterijos nebegali jų suskaidyti iki eliminuojamo iš organizmo balasto, štai tada organizmas ir priverstas kurti tirpiklį, kad ištirpinti susikaupusius toksinus. Šis tirpiklis ir yra virusas. Vietoj to, kad leisti organizme susikaupti toksinams iki pavojingų gyvybei koncentracijų, organizmas sukuria virusą, kurio paskirtis tik viena – nuodingos medžiagos ištirpinimas.

Egzistuoja virš 2000 įvairių virusų, kuriuos organizmas gali pagaminti, nes organizme yra daugiau kaip  2000 tipų įvairių audinių, galinčių kaupti toksinus. Toksinai į organizmą dažniausiai pakliūna per nosį, burną ir ...injekcijas. Sezoninis gripas – reiškinys panašus į meškas, užmiegančias žiemos miegu. Kai maistas pasidaro sunkiai pasiekiamas, meškos ieško vietos, kur galima būtų užmigti žiemos miegu, kol vėl neatsiras maisto, tai yra iki pavasario. Meškos užmiega ne todėl, kad tai yra „masinis meškų susirgimas“, o todėl, kad krenta aplinkos temperatūra. Saulės šviesa yra maistas augalams, gyvūnams ir žmogui. Kai rudenį temperatūra ima kristi, daugelis medžių numeta vaisius ir lapus. Jie lygiai taip pat įkrenta į „miegą“, kuris yra sąlygotas ultravioletinių spindulių trūkumo. Pavasarį, kai temperatūra ima kilti ir padaugėja ultravioleto – štai dėl ko pavasarį atbunda medžiai ir pasirodo lapai, o po to ir vaisiai. Vitaminas D yra labai svarbi organizmui medžiaga, kuri, galima sakyti, netiesiogiai atkeliauja pas mus iš saulės. Vitaminas D reikalingas organizmo kaulų ir dantų normaliam struktūros sukūrimui. Kitaip sakant, vitaminas D, tai yra saulės šviesa atsakinga už augimą.

Kai žmogui nepakanka vitamino D, organizme sutrinka kaulų, raumenų, kraujo, organų ir valymosi sistemos statybos našumas. Valymosi sistema susideda iš bakterijų ir specializuotų organizmo ląstelių.

Skirtingi žmonės suserga gripu skirtingais intervalais – kartą į 4 mėnesius, kartą metuose, kartą per du metus, kartą per penkis ir t.t. – priklausomai nuo organizmo individualios toksikozės  ir našumo. Cikliškumas keičiasi priklausomai nuo našumo ir toksikozės pokyčių.

Akivaizdu, kad žmonių dauguma peršąla žiemą, o ne vasarą. Draugiškų bakterijų šaltiniai: nepasterizuotas pienas, jogurtas, kefyras, raugintos daržovės ...

Lotyniškai gripas vadinasi Influenza (įtakojimas) tik todėl, kad jo epidemiškumo atsiradimas sąlygotas žvaigždžių padėties. Saulė – irgi žvaigždė, taigi sezoniniai susirgimai gripu yra tiesioginė klimato pokyčio pasekmė, ir ji teiginį apie priklausomybę nuo dangaus kūnų patvirtina.

Žmonės, gyvūnai ir augalai – gyvi organizmai. Bakterijos – taip pat, bet mikroorganizmai. Yra du bakterijų tipai – draugiškos ir kenkėjiškos. Kai į organizmą pakliūna draugiška bakterija, ji „sutinkama“  kaip maistas. Kai į organizmą pakliūna kenkėjiška – ji „pasitinkama“ kaip nuodas. Nuodai mažina sistemos našumą ir turi būti iš organizmo pašalinti. Jeigu kas nors sriūbtels šlapimo iš unitazo, kuriame  mėnesį nebuvo nuleistas vanduo, organizmo valymosi sistema įsijungs iš karto. Dėl ilgo buvimo unitaze bakterijos jame  virto toksinais. Tam, kad pilnai atsikratyti nuo tokių toksinų, organizmui prireiks dienų, o gal net savaičių. Ir tokią reakciją sukels ne bakterijos, o toksinai.

Kai žmonės geria karvės ar motinos šviežią nevirintą pieną, jame esančias bakterijas organizmai priima kaip maistą ir organizmų našumas stipriai išauga.

Kai žmonės įsipjauna surūdijusiu peiliu, jų organizmai reaguoja į tai pūliniais ir tinimu. Bet tai nėra jokia infekcija, o tik atsakas į pakliuvusį po oda metalą, nes toks metalas organizmui yra toksinas – nuodas. Tas pats ir su maistu. Jei kas nors suvalgys nuodingą grybą, jo organizmas atsakys į tai intoksikacija, kurią panaikinti gali prireikti metų. Jeigu žmonės valgo nenuodingus grybus, jie virškinami ir suvartojami kaip įprasti baltymai. Toksinai gali būti ir įkvepiami. Kai vyksta gyvūno audinių irimas, susidaro puvimo kvapas, kuris žmogui yra pakankamai toksiškas (prisiminkite ilgus verkšlenimus prie mirusiojo karsto. Žvakės ne šiap sau prie jo deginamos). Būtent dėl to kai kurie žmonės, dirbantys su  gyvūnų kailiais, įkvepia per daug kenkėjiškų bakterijų, po ko prasideda toksikologinis „valymasis“ jų organizmuose. Labiausiai paplitusi detoksikacijos procedūra tokiais atvejais – sibirinė opa. Didžioji dauguma žmonių įsitikinus, kad „parazitai“ blogi, bet tikrumoje parazitai – slaptieji organizmo draugai.

Sveikame žarnyne parazitai nesidaugina, todėl daugelis žmonių tiki, kad jų neturi. Bet kai žarnynas nusilpsta dėl didelės intoksikacijos, neteisingos mitybos ir/arba persivalgymo – štai tada parazitų populiacija gali išaugti iki kritinių dydžių. Apskritai, parazitai ėda ir perdirba nesuvirškintus maisto likučius, ir dirba suderintai su visu organizmu (simbiozė).

Kai numiršta kai kurie gyvūnai, parazitai padeda suardyti kūną. Grifai, mintantys dvėseliena, suryja kartu su pašvinkusia mėsa ir begalę parazitų – taip tęsiasi gyvybės ratas. Parazitas negali sukelti jokios ligos – tai gali padaryti tik organizmo būsena. Virusai negali keliauti organizme iš vieno galo į kitą. Kai žmonės „nugriebia“ peršalimą, jie įkvepia aktyvias sanitarines bakterijas (ASB), išspjautas kito žmogaus su seilėmis kosint ar čiaudint. Jei organizme yra pakankamai toksinų, tai pakliuvę į organizmą mikroorganizmai aktyvuoja draugiškas bakterijas žarnyne ir prasideda valymasis.  Tai gali įvykti iš karto arba vėliau.

Jeigu kam nors pavyksta išvengti ASB, tai toksinų lygis organizme toliau  auga ir vėliau tai gali baigtis virusine detoksikacija, tai yra daug sunkesne valymosi forma.

Nuo perduodamų oro-lašeliniu būdu bakterijų pabėgti  galima, bet nuo pakliūnančių į organizmą toksinų – ne. Epizodinės detoksikacijos būtinos. Ir jeigu yra galimybė rinktis tarp peršalimo ir viruso, tai geriau jau peršalimas – sirgti juo lengviau. Peršalimai – didis gėris.

Užkrėsdami vienas kitą, mes padedame organizme palaikyti švarą. Kai žmonės įkvepia ASB, bet organizme nėra toksinų, tai valymosi sistema nesuveikia ir organizme nieko neįvyksta, išskyrus tai, kad organizmo valymosi sistemoje apsigyvena keletas naujų mikroorganizmų, ir visa tai įvyksta žmogui nieko nejuntant.
Net jeigu ir sėdėti visai gretimais kiaulės, kurios organizme vyksta detoksikacija, ir įkvėpti kažkokį kiekį ASB, tai „blogiausia“ kas gali atsitikti – tai peršalimas, kuris bus juntamas tik tuo atveju, jeigu organizme toksikozė didelė.

Bet šansai, kad žmogus pagamins tokį patį virusą, kaip ir kiaulė, yra lygūs nuliui. Todėl, kad žmogus – ne kiaulė, jame nėra kiaulės DNR. Net jeigu ir suvalgysite išbertas kiaulės organizmo vietas, užsikrėsti vistiek nepavyks. Po to, kai gyvulio audinys bus prarytas, jis visiškai ištirps ir pavirs žmogaus audiniu. Gripu negalima užsikrėsti, kaip neįmanoma užsikrėsti ir AIDS. Stovint greta sergančio AIDS ir įkvepiant ligonio į orą paleistas daleles – čiaudint ar kosint, užsikrėsti AIDS neįmanoma. Jeigu pabučiuosite AIDS auką ir prarysite jo seilių, Tai susirgti AIDS – nepavyks. Tačiau jei susileisite sau tokio ligonio kraujo – štai tada ir įmanomas susirgimo AIDS variantas.

Tas pat ir su gripu.

Po vakcinavimo žmogus dalinai tampa kiaule, dalinai paukščiu (nes vakcinos auginamos kiaušinių embrionuose). Svetimo audinio medžiagos injekcija žmogui sukelia nenormalų jo organizmo aktyvumą. Visiems žinoma, kas atsitinka, kai suleidžiamas ne tos grupės donoro kraujas jo perpylimo metu. Būtina žinoti kraujo grupę.

Maža to, kad kiaulės DNR niekaip neįsikomponuoja į jokią žmogaus kraujo grupę, tai priedo dar tokios injekcijos pasekmės bauginančios. Po vakcinavimo kūnas gauna signalą apie svetimo DNR įsiskverbimą, kas eilei žmonių jau gali iš karto sukelti anafilaksinį šoką ir netgi mirtį. Dauguma žmonių „atsiperka“ švelnesne pirmine reakcija – vėmimu, vidurių laisvėjimu, galvos skausmu ir kitais simptomais. Bet ateityje, gaminant virusus, valymosi sistema nedirbs normaliai, nes ląstelės yra valymosi sistemos dalis. Tiek kiaulių, tiek paukščių organizmų valymosi sistemos į toksinų susikaupimą reaguoja labai individualiai, būdingai tik tai gyvūnų rūšiai.

Su laiku gyvūno ląstelės iš vakcinos paplinta po visą organizmą. Ir kai ateis laikas kurti virusą, kad tirpinti sukauptas atliekas, organizmas kartu žmogaus ląstelėmis panaudos ir kiaulės, ir paukščio ląsteles. Bendros pastangos tirpinant atliekas, būdingos žmogui, kiaulei ir paukščiui išsilieja pasiskiepijusiam į didelius nemalonumus – į mutacijas.

Kadaise, seniai vakcinos buvo gaminamos iš žaizdos pūlių, kuriuose buvo ištirpę toksinai (faktiškai virusas), ir vėl skiepijamos gyvuliui. Gaminant vakciną „nuo šiltinės“ iš sergančio šiltine buvo imamos žmogaus pūlingos išskyros ir užtepamos ant šviežios atviros paršelio žaizdos. Po to virusas aktyvuodavo kiaulės valymosi sistemą ir prasidėdavo sukauptų toksinų eliminavimo iš organizmo procesas. Kai kiaulių kūnai pradėdavo šalinti toksinus, pūliai, turintys kiaulės DNR, buvo pasėjami vištų kiaušiniuose. Ši vakcina, kuri labai panaši į mūsų dienų vakcinas buvo griežtai privaloma visiems amerikiečių kareiviams, siunčiamiems į pirmąjį pasaulinį karą 1917 metais.

Visos medicinos ir ne medicinos instancijos buvo vieningos nuomonės, kad vakcinos turi savyje sušvelnintą viruso formą. Iš kart po vakcinavimo daliai kareivių iš karto išsivystydavo simptomų kompleksas, kurį gydytojai pavadino paratifu. Iš esmės, tai ta pati šiltinė, tik švelnesnės formos. Jeigu kareiviams būtų suleista vakcina, pagaminta iš žmogaus medžiagos, jie būtų susirgę šiltine.

Kadangi jiems leido vakciną iš žmogaus šiltinės viruso, mutavusio kiaulės organizme, o po to paukščio, tai jiems buvo suleidžiamas genetiškai jau kitas virusas. Šis žmogaus-kiaulės-paukščio DNR  mišinys vėliau sutrikdo vakcinuotų žmonių organizmo darbą. Pirmojo pasaulinio karo metu kareiviai dažnai patirdavo apsinuodijimą nuodingomis dujomis. Šių dujų nuodai kaupdavosi plaučiuose ir vėliau ar anksčiau turėjo būti imami šalinti iš organizmų. Daugeliu atvejų detoksikacija pasireikšdavo kaip pneumonija. Kadangi valymosi sistema dirbo ne tik pagal žmogaus programą, bet pagal kiaulės-paukščio, jai nepavydavo susitvarkyti su problema. Organizmas imdavo tiekti į plaučius daugiau kraujo, kad ištirpinti toksinus, ir šis reiškinys buvo vadintas „plaučių uždegimu“, tačiau tai jam vistiek nepavykdavo, nes visas modus operandi buvo svetimos DNR iškreiptas. Organizmas toliau intensyviai padavinėjo kraują į plaučius, kas peraugdavo į kraujavimą, springimą savo krauju, blogėjimą ir mirtį, kuri šiandien žinoma citokininės audros pavadinimu.

Citokininė audra – kaip tik ta pati, kuri tapo 1918 metų gripo pandemijos priežastimi. Ne sezoninis gripas, ne kiaulių gripas, bet savos organizmo pastangos pašalinti toksinus, susidariusius po vakcinavimo nuo šiltinės svetima organizmui medžiaga.

Turint omenyje kiek pasaulyje yra išmetama į orą nuodingų medžiagų, tai galima pamatyti kaip kokį ryšį. 2009 metais iš karto po vakcinavimo kampanijos Mechike, pasklido pranešimai apie kiaulių gripą. Baltieji Rūmai tada išstojo su viešu pareiškimu, kad kiaulių gripo virusu bus apkrėsta 50%  JAV gyventojų, ir prognozavo 10-20% mirtingumą. Bet kaip ir reikėjo tikėtis (nes infekcijos – tai apgaulė) mirtingumas nuo kiaulių gripo 2009 metais buvo žemesnis, negu dviejų prieš tai buvusių eilinių gripo protrūkių suma. Mirtingumas kiekvienais metais dėl eilinio sezoninio gripo – mažesnis nei 0,1%.

Maikas Levitas, vadovaujantis JAV kovos su kiaulių gripo pandemija komisijai, taip pakomentavo vyriausybės prognozę: „Tai, kas įvyko, tai ne persidraudimas, o visiškai protinga reakcija“ Po to pridūrė: „Jeigu informacija apie artėjančius teroro aktus tampa žinoma valdžiai, ji privalo veikti. O pandemija – tai gamtinis teroro aktas...“

Ką gi, aptarkime ir gamtinį terorizmą. Visi pasaulio paukščiai galėtų susirinkti į vieną būrį, praskristi virš gyvenviečių ir visi tuo pačiu metu paleisti žemyn savo išmatas. Visa fekalinė masė, besileidžianti iš dangaus, pripildytų kartu su globaliu atšilimu  orą metanu ir žmonės iškristų. Tai teroro akto variantas Nr.1. Variantas Nr.2: jeigu viso pasaulio kiaules maitintų kiauliena, jos susirgtų pasiutlige. Tada jos išsiveržtų iš gardų ir suėstų žmones tarsi zombiai. Tai visiškai realu. Bet šansų, kad gyvūnai galėtų terorizuoti žmones kažkokiu gripu, nėra jokių. Ir viskas dėl to, kad gripas neužkrečiamas. Vienintelis būdas, kuriuo gripas gali tapti pandemija žmonijai – tai svetimos medžiagos injekcijos žmonėms ir perdozavimas toksinais. Toksinai yra ore, kuriuo kvėpuojam, vandenyje, kurį geriame, maiste, kurį valgome. Ir žinoma – injekcijose.

Iš kur  pasklido vakcinavimas? Kinijoje vakcinavimą naudojo jau 200 metų iki mūsų eros, o taip, kaip tai darome mes, Indijoje pradėjo daryti maždaug apie 1000-sius metus.

Raupai buvo labiausiai paplitusi žmogaus detoksikavimo procedūra visame pasaulyje ir juo „susirgdavo“ iki 50% gyventojų, iš kurių trečdalis valymosi metu mirdavo. Pirmu metodu išvengti raupų buvo pudros gaminimas iš raupų pleiskanų ir jos įkvėpimas. Vėliau imta jas įvedinėti per įpjovas odoje. Šie metodai buvo naudojami iki 17 amžiaus.

Kadangi žmonėms faktiškai buvo įskiepijami raupai, daugelis iš jų susirgdavo ir netgi mirdavo. Todėl buvo ieškoma kitų metodų. Ieškojimo rezultatas – kažkam šovė į galvą imti raupų pleiskanas nuo karvės tešmens ir patalpinti jas vaikams po oda, kas vėliau imta vadinti vakcinavimu. Šis metodas prigijo, nes mirtingumas sumažėjo dešimtis kartų. Tokius skiepus Anglijoje imta gaminti 1710 metais. Ir daugelis tikėjo, kad tai gelbsti juos nuo raupų, nors tikrovėje ši operacija tik pakeisdavo jų organizmų produktyvumą. Dėl to, kad į žmonių organizmus buvo įvedamas panašus virusas (karvės raupų), jų valymosi sistemos, kurios, kaip jau žinote, susideda iš bakterijų ir ląstelių, pasidarydavo nesugebančios pagaminti normalaus viruso. Net ir įvertinimas  fakto, kad kažkam buvo sušvirkštas svetimas virusas, nekeičia kito fakto, sakančio, kad toksinai ir toliau paklius į organizmą ir bus kaupiami jame.

Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad raupus nugalėjo skiepais – klaidingas. Priežastis, dėl kurios nuo 1977 metų nebesusergama raupais, yra radikalus sanitarinių ir gamybos sąlygų pagerėjimas. Kažkas iš mūsų protėvių tikrai vakcinavosi nuo karvių raupų. Buboninis maras, nušlavęs nuo Žemės paviršiaus pusę Europos žmonių, buvo sukeltas pirmiausia baisiomis antisanitarinėmis sąlygomis. Todėl išgyvenę šia problema toliau labai stipriai užsiėmė. Nerūdijančiu plienu dar ne taip seniai niekas nesinaudojo – tai imta praktikuoti ne taip seniai. O tai reiškia, kad į organizmą pakliūdavo didžiuliai kiekiai laisvųjų radikalų su maistu ir vandeniu, iš geležinių indų, alavinių puodelių, aliuminio šakučių ir šaukštų ir t.t. Dar šviežias atmintyje pavyzdys, kai antrojo pasaulinio karo metu buvo didelis apsinuodijimas maistu – po karo konservuoti produktai tapo labai populiarūs gyventojų tarpe. Kadangi nervų sistema laidumui naudoja metalus, tai alavas implantavosi į nugaros smegenis, o tai savo ruožtu sukeldavo valymą, kuris vadinamas dabar poliomielitu.

Pramonės sąlygų ir bendros sanitarinės padėties pagerėjimas per paskutinius 50 metų labai sumažino sunkių valymųsi skaičių žmonių tarpe, tokių, kaip, pavyzdžiui, kokliušas.

Pasiaiškinkime konkrečiau kas yra virusas. Jeigu pažvelgsime į enciklopediją, tai joje perskaitysime, kad vieni virusai kilo iš plazmidžių, kiti – iš bakterijų. Tai reiškia, kad virusai organizmo viduje yra kuriami arba bakterijų, arba ląstelių. Žmogaus žarnyno floroje bakterijų 10 kartų daugiau, negu likusiame kūne, kas reiškia, kad didesnė tikimybė, jog virusus kuria ląstelės. Nėra priešistorinių įrašų apie virusus, nes virusas – tik tirpiklis, panašus į vandenį. Iškasenose neįmanoma rasti  vandens, kaip neįmanoma rasti ir  virusų. Vanduo tirpina uolieną. Virusai per maži, kad juos pamatytume paprasto mikroskopo pagalba, jie 100 kartų mažesni už vidutines bakterijas.

Biologija tvirtina, kad „virusai egzistuoja dviejose būsenose. Ne konktakto su šeimininku  metu jie „miega“. Tuo metu juose nėra jokio biologinio aktyvumo – virusas tėra statiška organinė dalelė, kuri vadinama virionu... “Štai tas virionas ir yra tas organizmo sukuriamas tirpiklis. Skaitom toliau: „kai virionas sueina į kontaktą su šeimininku, jis tampa aktyviu ir vadinamas virusu... “Kitais žodžiais sakant, kai organinis tirpiklis sukontaktuoja su pažeistu audiniu, jis tirpina toksinus ir prasideda toksino eliminacijos procesas.

Egzistuoja tūkstančiai virusų modifikacijų ir formų, nes egzistuoja tūkstančiai įvairių audinių žmogaus organizme, kuriems reikalingas valymas. Vienintelis būdas gauti virusą iš kito yra injekcija (sąmoninga arba ne, pvz. žaizda). Pasaulyje nėra dviejų genetiškai vienodų sutvėrimų, net tarp dvynių. Visa informacija viruse yra arba iš DNR, arba iš RNR to audinio, kurį jis tirpina. Todėl, jei įkvėpsite kokią nors draugišką bakteriją, išlėkusią iš kieno nors burnos, kurios savininko organizme vyksta detoksikacija, ir jeigu ši bakterija pagamins tirpiklį jūsų kūne, tai bus visiškai kitas virusas, netgi tuo atveju, jei valosi toks pat audinys. Todėl, kad jūsų DNR ir RNR genetiškai skiriasi nuo visų likusių. Bet jeigu jūs injekuosite sau kokį nors audinį iš kito žmogaus, tai jūs gausite būtent tą jo virusą. Ir tai lengva patikrinti. Paimkite 100 žmonių, sergančių paprastu sezoniniu gripu, ir patalpinkite juos į vieną kambarį su tais, kurie neserga – niekas nuo nieko neužsikrės jokiu virusu. Tai lengvai įrodoma kraujo analize.

O dabar paimkite 100 paukščių ir 100 kiaulių, sergančių savo gripu, ir patalpinkite juos su 100 sveikų žmonių – nė vienas žmogus nesusirgs nei paukščių, nei kiaulių gripu, su sąlyga, kad nė vienas iš tų žmonių nebuvo skiepytas nuo paukščių ar kiaulių gripo, ir netapo pusiau kiaule ar pusiau paukščiu, ir nepagamino mutavusio viruso.

Taigi ką konkrečiai padaro vakcina? Iš bendro išsilavinimo žinome, kad vakcina – tai išvalytas viruso antigenas, kuris steriliai stimuliuoja imuninę sistemą ir perspėja apie užsikrėtimą virusu. Antigenas – tai pats virusas, galintis stimuliuoti imuninį atsaką. Imuninė reakcija – tai organizmo  reakcija į antigeną, pasireiškianti antikūnų prieš antigeną gamyba. Antikūnas – tai tas, ką gamina organizmas atsakydamas į antigeno stimuliavimą, ir kas veikia specifiškai prieš tą antigeną. Imuninė sistema saugo organizmą nuo svetimų audinių ir ląstelių. Vienintelis būdas juos gauti į organizmo vidų – vienokiu ar kitokiu būdu injekuoti juos.

Aiškinimas paprasčiau. Įsivaizduokite, kad jums į organizmą įvedė virusą. Po to, pirmą kartą žmonijos istorijoje, jūsų organizmas turi sukurti tai, kas vadinama „imunine apsauga“ tam, kad apsaugoti save nuo naujos „dovanos“, kurioje yra krūva svetimų genų, tai yra nuo situacijos, kuri laukinėje Gamtoje praktiškai neįmanoma (na nebent vampyrų šalyje) :) . Jūsų organizmas negalės atsikratyti svetimo audinio, nes jis buvo injekuotas, bet ne suvalgytas. Svetimas audinys, gautas iš visai kitos gyvūnų rūšies, sabotuos jūsų organizmo produktyvumą genų mutacijos pagalba. Jūsų organizmas priešinsis svetimam audiniui, gamindamas mažus kūnelius kovai su svetimu DNR, žinomus antikūnų pavadinimu.

Faktiškai gripo virusas, atėjęs su gyvūno audiniu, kuriame vyko detoksikavimo pabaiga, labai greitai plinta visame žmogaus organizme, ką patvirtina patinimas injekcijos vietoje, skausmu įvairiose kūno vietose ir visais kitais gripo požymiais. Nuo šiol jūs niekada neatsikratysite toksinų, pakliūnančių į jūsų  organizmą. Pasipriešinimas, kurį organizmas organizuoja kaip atsaką, sustiprintą antikūnais, į svetimo audinio įsiveržimą į organizmą, vadiname imunitetu. Kadangi jūsų genai mutavo, įvairios organizmo dalys ateityje dirbs neteisingai, priklausomai nuo to, kiek toksinų paklius į organizmą.

Pats greičiausias būdas nusinuodyti – skiepijimasis, įvertinant, kad pačios vakcinos turi aliuminio ir gyvsidabrio, turinčių tendenciją kauptis smegenyse. Po tokio veiksmo, jūsų valymosi sistema gali klaidingai reaguoti į  visiškai nepavojingas medžiagas (pavyzdžiui, augalų žiedadulkes) kaip į pavojų ir akimirksniu organizuoti fiktyvų valymąsi, visiems gerai žinomą alergijos pavadinimu. Kūną gali berti, gali niežėti akys, varvėti nosis – tai vis bandymai pašalinti iš organizmo kenksmingą medžiagą, kai realus pavojus tuo tarpu yra nepašalinti audiniai ir nuodai, į kuriuos organizmo reakcija jau atrofuota. Po atsakomuoju smūgiu gali pakliūti ir kiti organai – pavyzdžiui, kasa, ėmusi gaminti insulino kiekį virš normos, kas pasibaigs diabetu. Jūsų organizmas gali iš vis nustoti šalinti toksinus per valymosi sistemą, ko pasekoje organizmas nebesugebės gaminti reikalingų virusų pažeistų audinių tirpinimui. Tai pasibaigs mirusių ląstelių kaupimu, kol neišsivystys onkologinis darinys.

Jūsų organizmas pasikeis visam laikui, o jūsų mutavę genai nukeliaus pas jūsų vaikus. Yra tikimybė, kad jie gims protiškai atsilikę ar sergantys autizmu. Liga – nenormali organizmo būsena, trikdanti jo funkcijas.

Visos ligos sukeliamos injekcijomis. Simptomas – tai reiškinys, rodantis esančią ligą ar nukrypimą nuo normos. Simptomai galimi tik žmonėms, gavusiems injekcijas.
 

Pandemija – ligos protrūkis, apimantis plačius gyventojų sluoksnius, kuris gali būti sukeliamas tik masiškai skiepijant juos.

Žmonės niekada negali užsikrėsti nuo kitų žmonių ar gyvūnų ir jokiais laboratoriniais tyrimais to neįmanoma įrodyti, kad gripas yra užkrečiamas. Virusai ne organizmai ir negali keliauti. Vakcinos neapsaugo nuo ligų, bet sukuria jas.
Trečiojo pasaulio žmonės, kurie niekada nebuvo skiepyti, neturi net supratimo apie tokias ligas. Šiame straipsnyje parašyta informacija atrodo radikali tik dėl to, kad daugelis žmonių apie tai nežino dėl masinės dezinformacijos, melo ir saviapgaulės.

Tai reiškia, kad daugelis iš mūsų – vergai. Dabar pats laikas užduoti patį pagrindinį klausimą: kodėl JAV iš 50 valstijų  39-iose sutiko su „ sveikatos apsaugos aktu valstybės saugumo interesais“, tai yra pandemijos atveju su prievartiniu gyventojų vakcinavimu? Ir kodėl Pasaulinė Sveikatos Organizacija   verčia 196 pasaulio šalis pasirašyti analogiškus susitarimus?

Ką gi, pasiruoškite tiesai... Henris Kisindžeris savo 1974 metų pranešime pasakė: „Geriausias būdas atsikratyti gyventojų pertekliaus yra gyventojų vakcinavimas užkrėstais medikamentais.“

Dabar, kai perskaitėte šį straipsnį, permąstykite kaip atrodo kai kurie mūsų pačių ir dabartinių medikų veiksmai – kraujo perpylimas, skiepai, vaistų ir civilizacijos „patobulinto“ maisto vartojimas,  elgesys su mus supančia aplinka... Visa tai vienokiu ar kitokiu būdu susiveda į tą patį – konfliktą su mūsų DNR.