Ką turėtum žinoti apie antibiotikus

Kai buvo išrasti antibiotikai, kovoti su bakterinėmis infekcijomis pasidarė daug lengviau.

Bet laikui bėgant bakterijos darosi vis atsparesnės šiems vaistams, todėl tenka juos tobulinti ir stiprinti. Žinant, kad ir nestiprūs antibakteriniai preparatai kenkia organizmui, nerimaujama, kad vartojant stiprius šiuolaikinius antibiotikus galima jį visiškai nualinti.

Ar pagrįstai nerimaujama?

Iš tikrųjų dabar bakterinių infekcijų nebeįmanoma išgydyti senais silpnais penicilino grupės antibiotikais, kurie kitados buvo labai efektyvūs. Mikrobai prie jų priprato, mokslininkams teko ieškoti medžiagų, apsaugančių peniciliną. Todėl buvo išrasta naujų antibiotikų.

Yra tokių mikroorganizmų, pvz., mikoplazmos, chlamidijos, ureaplazmos, kurių beveik neveikia penicilino grupės antibiotikai. Juos įmanoma sunaikinti tik naujais antimikrobiniais vaistais.

Žmonės įprato vartoti stiprius antibiotikus, nepasitarę su gydytoju, ir neretai visai be reikalo arba neteisingai, todėl dar labiau padidina mikrobų atsparumą. Štai kodėl kartais gydytojui tenka gerokai pasukti galvą, kokiais šiuolaikiniais antibiotikais gydyti rimta bakterine infekcija sergantį pacientą.

Anksčiau bakterinės infekcijos būdavo gydomos ir sulfanilamidais. Dabar dauguma mikroorganizmų jau atsparūs šiems vaistams, todėl juos vartoti netikslinga. Juolab kad jų šalutinis poveikis gali būti pavojingesnis organizmui už šiuolaikinių stiprių antibiotikų.

Beje, šis poveikis labiau priklauso ne nuo antibiotiko stiprumo o nuo jo priklausomybės vienokiai ar kitokiai antimikrobinių vaistų grupei.
Pavyzdžiui,
penicilino grupės antibiotikai dažniau negu kiti antibiotikai sukelia alergines reakcijas.

Makrolidai kenkia kepenims.

Cefalosporinų grupės preparatai labiau už kitus kenkia žarnyno mikroflorai, be to, padidina jautrumą saulės spinduliams ir neigiamai veikia kremzlinius audinius.

Sulfanilamidai kenkia inkstams.

Beveik visi antimikrobiniai vaistai silpnina imuninę sistemą ir sukelia žarnyno disbakteriozę.

Bet apskritai šiuolaikiniai antibiotikai organizmui mažiau pavojingi už savo pirmtakus. Ir ne visada antibiotikų sukeliami šalutiniai reiškiniai susiję su toksiniu poveikiu.

Kartais neigiamą “stiprių” vaistų poveikį organizmui sąlygoja jų sukelta staigi mikrobų žūtis, tiksliau - jų greito irimo produktai.

Iš anksto žinant apie galimus šalutinius poveikius, galima juos sušvelninti. To negalima pasakyti tik apie alergines reakcijas, kurios gali išsivystyti netikėtai. Todėl gydantis antibiotikais būtina po ranka turėti antihistaminių vaistų ir išsivysčius alergijai jų suvartoti. O po to reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją dėl tolesnio gydymo.

Kitą kartą susirgus alergijos pasikartojimo galima išvengti pasakius gydytojui, koks antibiotikas yra ją sukėlęs.

Medikai žino, kad alergines reakcijas gali sukelti bet kuris tos pačios grupės antibiotikas, todėl paprastai skiria priklausantį kitokiai farmakologinei grupei.

Jau yra preparatų, mažinančių vaistų sukeliamų komplikacijų tikimybę. Kadangi dauguma antibiotikų kenkia žarnyno florai, tai kartu su jais rekomenduojama vartoti vadinamuosius probiotikus. Probiotikus tikslinga vartoti 2 savaites.

Sulfanilamidai neigiamai veikia inkstus, todėl reikia juos užgerti dideliu kiekiu vandens. 

Norint greičiau normalizuoti mikroflorą po gydymo antibiotikais, reikia pakoreguoti mitybą: valgyti daugiau pieno produktų su “gyvomis” bakterijomis, šviežių vaisių, daržovių ir žalumynų. Maiste turi būti pakankamai baltymų. 

Baigus gydytis antibiotikais, būtina vartoti polivitaminus, nes dėl mikrofloros susilpnėjimo labai pablogėja vitaminų sintezė žarnyne.

Imuninei sistemai sustiprinti rekomenduojami imunomoduliatoriai: ežiuolės, eleuterokoko, rožinės rodiolos ekstraktai. Jeigu dažnai kamuoja ligos, kurias tenka gydyti antibiotikais, reikia apsilankyti pas imunologą. 

Svarbiausia norint išvengti neigiamo antibiotikų poveikio organizmui - nesigydyti jais savo nuožiūra.
Pavyzdžiui,
sergant žarnyno arba virusinėmis infekcijomis antibakteriniai vaistai visiškai nereikalingi.

Net ir tais atvejais, kai antibiotikai būtini, juos turi paskirti gydytojas, nes tik jis žino, kuris iš jų efektyviausias konkrečiu atveju.

Taip pat nevalia savo nuožiūra nutraukti gydymo antibiotikais - būtina suvartoti visus gydytojo paskirtus vaistus. Antraip, gali išsivystyti komplikacijos, o ligos sukėlėjai gali pasidaryti atsparūs vartotam antibiotikui.

Jeigu gydytojo paskirti antibiotikai neefektyvūs, negalima savarankiškai juos pakeisti kitais - būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Jei vaistas sukelia nepageidaujamą šalutinį poveikį, taip pat negalima savarankiškai liautis jį vartoti.

Visais neaiškumo atvejais būtina tartis su gydytoju. Tik tokiu būdu galima greičiau pasveikti, išvengti komplikacijų ir apsaugoti organizmą nuo neigiamo antibakterinių vaistų poveikio.