Ar peršalus padeda antibiotikai?

Pacientų noras gauti antibiotikų suprantamas – šitie vaistai gydo ligos priežastį. Ir tai bene vienintelė vaistų grupė, kurie ne malšina simptomus, slopina progresavimą, modifikuoja ligos eigą, o būtent šalina priežastį – žudo bakterijas. Bet tik bakterijas, virusų antibiotikai neveikia ir todėl ne visiems jų taip mirtinai reikia.

Kas yra antibiotikai?

Antibiotikai yra grupė vaistų, pasižyminčių bakterijas naikinančiu poveikiu: arba jas nužudo, arba neleidžia daugintis. Antibiotikų yra gana nemažai skirtingų rūšių. Pagrindinis antibiotikų skirstymas yra pagal veikimo būdą. Jei bakterijas žudo, tai baktericidiniai, jei slopina jų augimą – bakteriostatiniai. Abu veikimo būdai yra pakankamai geri. Dažniausiai išrašomi antibiotikai yra penicilinų šeimos (beta-laktaminiai). Kiti antibiotikai yra vadinami rezerviniais. Jie skiriami ligoninėse ir tik tada, kai niekas kitas nebepadeda. Dažniausiai tai būna hospitalinės (ligoninių) infekcijos ilgai ten gulintiems pacientams, pavyzdžiui, intensyvios terapijos palatose arba onkologiniams ligoniams, gaunantiems chemoterapiją ar spindulinį gydymą, ir kurių imuninė sistema dėl to labai nuslopinta.

Virusas ar bakterija

Prieš paskiriant antibiotikus, esminis klausimas – ar jų apskritai reikia. Nebandykite nuspręsti patys reikia jums ar nereikia antibiotikų, jei nebaigėte medicines mokslų. Kodėl antibiotikai veikia tik prieš bakterijas, o ne prieš virusus? Virusas nėra ląstelė, jis yra visiškai nesavarankiška gyvybės forma. Tam, kad išliktų ir toliau galėtų daugintis, jam reikia apsigyventi ląstelėje – t.y. užgrobti šeimininko ląsteles. Bakterijos yra kur kas didesni, savarankiški mikroorganizmai. Antibiotikų veikimo mechanizmai yra įvairūs. Bet kuriuo atveju, tai pakankamai saugūs vaistai žmogui (ar gyvūnui), vaistas puola tik bakterijas, bet neveikia žmogaus ląstelių. Tuo tarpu virusai gyvena žmogaus ląstelėse, į kurias antibiotikai net nepatenka.

Gydytojai žino tam tikrus simptomus, kaip atskirti - čia virusas ar bakterija.

Visokie dabar siaučiauntys peršalimai dažniausiai yra virusinės kilmės. Net bronchitai ar sinusitai. Nors ir kaip stipriai užgulta nosis ar labai vargina kosulys, tai nėra ženklas, kad jums reikia antibiotikų. Jeigu tikrai blogai jaučiatės bei įtariate, kad gal jau dabar reikėtų antibiotikų, nueikite pas savo gydytoją, o ne pas kaimynę ar į turgų.

Kaip įtarti: didelis bendras silpnumas, nieko nesinori, sunku judėti, aukšta temperatūra. Prieš daugiau nei 7-10 dienų persirgta peršalimo ligomis, bet savijauta nė kiek nepagerėjo, o tik pablogėjo, dar prisidėjo karščiavimas. Išbėrė (ypač vaiką, ir ypač jei paspaudus bėrimą su stikline, bėrimas neišblykšta). Labai dažnai ir skausmingai varo į tualetą. Yra pūlių: iš ausies, iš nosies, atkosėjami, žaizdoje, po oda, iš lytinių organų ir pan. Tada būtinai reikia eiti pas gydytoją.

Nereikalingas antibiotikų vartojimas silpnina imunitetą, sukelia viduriavimą, gali sukelti alergines reakcijas. Yra rizika, kad potencialiai pavojingos bakterijos, natūraliai gyvenančios organizme ir žmogui esant sveikam konkuruojančios dėl maisto ir vietos su kitomis bakterijomis, taps atsparios antibiotikams. Ne visiškai pasveikę žmonės irgi yra atsparių bakterijų platintojai. Užkrečia kitus, paskui vaistai neveikia.

Jei jau gavote antibiotikų.

Vartojant antibiotikus yra kelios svarbios taisyklės.

1. Būtina išgerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, net kai pasijutote geriau.
2. Antibiotikai veiks geriau, jei bus geriami tuo pačiu metu: jei vieną kartą – kas 24 val, jei du – kas 12 val, jei tris – kas 8 val.
3. Savarankiškai nereguliuokite antibiotikų dozės. Ji yra tokia, kokios reikia.
4. Niekada patys savarankiškai nesugalvokite vartoti antibiotikų, neimkite vaistų iš pažįstamų. Nepirkite vaistų ne vaistinėse.
5. Nevartokite alkoholio.